Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Dounalas Glysonas (angl. Domhnall Gleeson, g. 1983 m. gegužės 12 d.) – airių aktorius, režisierius ir scenaristas. Jis yra aktoriaus Brendano Glysono sūnus, su kuriuo kartu vaidino keliuose filmuose bei teatro spektakliuose. D. Glysonas yra įgijęs medijų menų bakalauro laipsnį Dublino technologijos institute. Ankstyvaisiais savo karjeros etapais D. Glysonas parašė ir režisavo keletą trumpametražių filmų, o 2006 m. pelnė Tony apdovanojimo nominaciją už vaidmenį Brodvėjaus spektaklyje „Inišmoro leitenantas“ bei tais pačiais metais atliko antraplanį vaidmenį filme „Nepaleisk manęs“. Vis dėlto, didesnio populiarumo susilaukė suvaidinęs Bilą Vizlį Hario Poterio filmų serijoje (2001–2011 m.) kartu su savo tėvu B. Glysonu, kuris suvaidino Alastorą Rukną. Kiti žymūs D. Glysono vaidmenys: Konstantinas Levinas filme „Ana Karenina“ (2012 m.), Timas Leikas filme „Laiko tiltas“ (2013 m.) ir Ruselas Alenas Filipsas tikrais faktais paremtoje karinėje dramoje „Nepalūžęs“ (2014 m.). D. Glysonas taip pat yra laimėjęs tris IFTA apdovanojimus už vaidmenis filmuose „Kai Harvis sutiko Bobą“ (2010 m.), „Ana Karenina“ (2012 m.) ir „Frenkas“ (2014 m.). 2015 m. D. Glysonas sulaukė plataus pripažinimo už vaidmenis keliuose Oskarui nominuotuose filmuose: „Ex Machina“, „Bruklinas“ ir „Prisikėlęs“. 2017 m. kartu su savo broliu Brianu Glysonu jis pasirodė filme „Motina!“, bei įkūnijo A. A. Milną filme „Lik sveikas, Kristoferi Robinai“. 2018 m. jis suvaidino filme „Triušis Piteris“. 2015–2019 m. D. Glysonas suvaidino generolą Armitažą Haksą „Žvaigždžių karų“ tęsinio trilogijoje. 2020 m. jis atliko pagrindinį vaidmenį HBO juodosios komedijos seriale „Bėk“. Tais pačiais metais jis buvo užėmė 21 vietą „The Irish Times“ geriausių Airijos kino aktorių sąraše. Baigęs studijas, D. Glysonas pradėjo režisuoti ir rašyti scenarijus filmams bei spektakliams. Pirmą kartą ekrane kaip aktorius jis pasirodė 2001 m. kartu su britų aktoriais Džeimsu Darsiu ir Paloma Beiza suvaidinęs mini seriale „Maištingoji širdis“. Kine D. Glysonas debiutavo 2004 m. suvaidinęs Martino Makdono trumpametražiame filme „Šešių šūvių revolveris“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko jo tėvas. Filmas pelnė Oskarą kaip geriausias trumpametražis filmas. 2005 m. jis suvaidino nedidelį vaidmenį siaubo komedijoje „Berniukai valgo mergaites“. 2006 m. D. Glysonas kartu su tėvu suvaidino filme „Eržilai“. 2005 m. jis buvo vienas iš pagrindinių RTÉ komedijos serialo „Paskutinis Furlongas“ veikėjų. Būdamas dvidešimt trejų D. Glysonas pasirodė Brodvėjaus spektaklyje „Inišmoro leitenantas“ ir už silpnapročio Deivio vaidmenį gavo Tony apdovanojimo nominaciją. 2007 m. pabaigoje D. Glysonas suvaidino Herbertą Poketą Čarlzo Dikenso „Didžiųjų lūkesčių“ spektaklio adaptacijoje. Šį vaidmenį laikraščio „Irish Independent“ kritikas Briusas Arnoldas apibūdino kaip „šmaikščiai suvaidintą“. Anksčiau tais pačiais metais jis atliko Bobio vaidmenį Deivido Mameto spektaklyje „Amerikos buivolas“. |
liepos 9 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
2021 m. Afrikos Tautų taurė – 33-asis Afrikos Tautų taurės turnyras, 2022 m. sausio 9–vasario 6 d. vykęs Kamerūne. Pradžioje čempionatą planuota rengti 2021 m. birželio–liepos mėnesiais, bet dėl nepalankių oro sąlygų Kamerūne vasarą, nusprestą datą perkelti į 2021 m. žiemą. Vėliau, dėl KOVID-19 pandemijos, turnyras perkeltas į kitus metus. Čempionatą pirmą kartą laimėjo Senegalas, finale po baudinių serijos palaužęs daugkartinius čempionus egiptiečius. Sausio 24 d., prieš prasidedant aštuntfinalio varžyboms tarp Kamerūno ir Komorų, Olembės stadione grūstyje žuvo 8 žmonės, ~50 sužalota. Šios savaitės iniciatyva yra futbolas. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|