Jogaila
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Kitos reikšmės – Jogaila (reikšmės).
| Jogaila Algirdaitis lenk. Władysław II Jagiełło | |
|---|---|
| LDK valdovas ir Lenkijos karalius | |
.jpg)
| |
| Jogailos karūnacija, tapyta apie 1475-1480 m. | |
 | |
| Gimė | 1352 m. Vilnius ? |
| Mirė | 1434 m. birželio 1 d. (~82 metai) Horodokas (dab. Lvovo sritis, Ukraina) |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedroje Krokuvoje |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Algirdas |
| Motina | Julijona |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Anžujietė, Ona Celietė, Elžbieta Granovska, Sofija Alšėniškė |
| Vaikai | Elžbieta Bonifaca, Jadvyga Jogailaitė, Vladislovas III Varnietis, Kazimieras, Kazimieras Andrius |
 | |
| Valdė | 1377 m. - 1392 m. (~15 metų) |
| Pirmtakas | Algirdas |
| Įpėdinis | Vytautas |
 | |
| Valdė | 1386 m. - 1434 m. (~48 metai) |
| Pirmtakas | Jadvyga |
| Įpėdinis | Vladislovas III |
| Veikla | LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1386-1434), Jogailaičių dinastijos pradininkas. |
 Vikiteka |
Jogaila |
Jogaila (piln. Jogaila Algirdaitis; lenk. Władysław II Jagiełło; Vladislovas II Jagiela; 1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), Rusijos valdovas ir tėvonis (Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis) ir Lenkijos karalius (1386–1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.
Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais, buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Drauge Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia, o Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia.
Kariniu požiūriu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimėjimas buvo Vokiečių ordino sutriuškinimas Prūsijoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių, kaip ir jo tėvas, dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautas mirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybę vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybės priėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą.
1384 m. atsirado nauja alternatyva – iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus (Rex Poloniae) titulą turinčią Jadvygą, kuri dar vaikystėje buvo ištekinta už keleriais metais už ją vyresnio Vilhelmo Habsburgo, ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir, pats būdamas 35 m. amžiaus, vedė 12 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą. Krikštijant Žemaitiją, nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi Jogaila, negalėjo susikalbėti su žemaičiais, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie katalikybę, taigi jis gebėjo bendrauti žemaičių tarme.[1] Taip pat yra žinoma, kad Jogaila su Vytautu Didžiuoju bendravo lietuviškai.[2][3][4] Pasak Vokiečių ordino liudijimo, Jogaila negebėjo nei skaityti, nei rašyti, todėl turėjo klausytis, kaip kiti jam perskaito tekstus.[4]
Po Jadvygos ir jos naujagimės dukters mirties 1399 m. Jogaila išliko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos priešininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostą, tačiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminės. Po Jadvygos mirties Jogaila vedė dar kelis kartus – Oną (Celjės grafaitė), Elžbietą Granovską, Sofiją Alšėniškę. Paveldėtojai Jogailai gimė tik iš ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o ne Lenkijos, dėl to Jogaila už sūnų pripažinimą paveldėtojais turėjo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams.
Jogaila buvo pirmasis iš Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirė eidamas devintą dešimtį 1434 m., palikdamas Lietuvą valdyti jaunesniajam sūnui Kazimierui, o Lenkiją vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sūnūs buvo nepilnamečiai. Po Vladislovo III mirties Varnos mūšyje, Lenkijos sostą paveldėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras.
Nors Lenkijoje Jogailaičių dinastija teoriškai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas buvo paveldimas), faktiškai kaskart mirus dinastijos atstovui sostą užimdavo jo sūnus arba brolis. Mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai imti rinkti šlėktų seimuose.
Santykiai su Vytautu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jogailai esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392–1401) teko perduoti Vytautui, nors savo vietininku jis buvo paskyręs ir brolį Skirgailą. Nepaisydamas Lenkijos bajorijos, Astravos sutartimi pusbroliui Vytautui grąžino Trakų kunigaikštystę ir pavedė iki gyvos galvos valdyti LDK. Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.
Santykių su Vytautu pagrindus apibūdino 1413 m. sudaryta Horodlės unija. Pagal ją ateityje Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus.
Lenkijos didikai pasipriešino vėlesnėms Vytauto pastangoms 1430 m. karūnuotis Lietuvos karaliumi. Vytauto siekį palaikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, nors Jogailos pozicija šiuo klausimu buvo neaiški.
Santuokos ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1386 m. vasario 18 d. santuoka su Jadvyga (1373–1399 m.);
- vienintelis vaikas, duktė Elžbieta Bonifaca, mirė 3 savaitės po gimimo (liepos 13 d., 1399 m.).
- 1402 m. sausio 29 d. santuoka su Ona (1386–1416 m.), Celjės grafo Viljamo dukterimi, Kazimiero didžiojo anūke;
- Jadvyga Jogailaitė (1408–1431 m.)
- 1417 m. gegužės 2 d. santuoka su Elžbieta Granovska (1372–1420 m.), Otono iš Pilčės dukterimi, tris kartus našle;
- 1422 m. santuoka su Sofija Alšėniške (1405–1444 m.), Andriaus Alšėniškio dukterimi;
- Vladislovas III Varnietis (1424–1444 m.)
- Kazimieras (mirė kūdikystėje)
- Kazimieras Andrius (1427–1492 m.)
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jogaila suklupęs prieš Dievo Motiną. Freska Lublino koplyčios vidinėje sienoje, tapyta apie 1407-1418 m.
Jogailos karūnacija, tapyta apie 1475-1480 m.
Graviūra Chronica Hungarorum (1488 m.)
Karaliaus atvaizdas Martyno Bielskio Lenkijos kronikoje (1597 m.)
Jogailos spaudas su jo titulu (lotyniškai) Lietuvos karalius, naudotas 1377–1386, prieš jam tapus Lenkijos karaliumi 1386 m.
Jogailos lietuviška moneta su liūtu, nukalta 1386–1387 m. Vilniaus monetų kalykloje
Jogailos lietuviška moneta su Vyčiu (Pagaune) ir Jogailaičių dvigubu kryžiumi, nukalta 1388–1392 m.
Jogailos karališkasis antspaudas, naudotas po 1386 m.
17 a. tapytas Tommaso Dolabella darbas: Vladislovas Jogaila ir Jadvyga prie kryžiaus.
Jogailos vėliava, naudota Konstanco susirinkime 1416 m.
1790 m. Jogailos portretas, tapytas K.Aleksandrovič (imituojant 1643 m. P.Dankers darbą: Žygimanto Augusto portretas).
Jogailos portretas ant sarkofago, Vavelio katedra
Jogailos sarkofagas, Vavelio katedra
.jpg)
.jpg)
.jpg)
_and_Double_Cross_of_the_Jagiellonians,_minted_in_1388%E2%80%931392_(2).jpg)
.jpg)
,_used_during_the_Council_of_Constance_from_1414_to_1418.jpg)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Baronas, Darius. Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 33–34 p. ISBN 978-9986-592-71-6.
- ↑ Pancerovas, Dovydas. „Ar perrašinėjamos istorijos pasakų įkvėpta Baltarusija gali kėsintis į Rytų Lietuvą?“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugpjūčio 17 d..
- ↑ Statkuvienė, Regina. „Jogailaičiai. Kodėl ne Gediminaičiai?“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugpjūčio 17 d..
- ↑ 4,0 4,1 Plikūnė, Dalia. „Kodėl Jogaila buvo geras, o Vytautas Didysis - genialus“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugpjūčio 17 d..
Jogaila Gimė: 1352 Mirė: 1434
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Algirdas |
 1377-1381 |
Po to: Kęstutis |
| Prieš tai: Kęstutis |
1382-1401 |
Po to: Vytautas |
| Prieš tai: Jadvyga |
Lenkijos Karalius 1386-1434 |
Po to: Vladislovas III |
| |||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||
