Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
.jpg) Baltijos šalių okupacija – karinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos užpuolimas bei vėliau įvykęs prijungimas prie Sovietų Sąjungos. 1940 m. birželio mėnesį Sovietų Sąjunga užpuolė ir okupavo Baltijos šalis pagal Molotovo–Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS, kuris buvo pasirašytas 1939 m. rugpjūtį, prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią. 1940 m. rugpjūčio mėnesį Sovietų Sąjunga tris valstybes aneksavo kaip „sąjungines respublikas“. Dauguma Vakarų šalių nepripažino šios aneksijos ir laikė ją neteisėta. 1941 m. birželio 22 d. nacistinė Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą ir per kelias savaites okupavo Baltijos teritorijas. 1941 m. liepos mėn. Trečiasis Reichas įtraukė Baltijos teritorijas į savo Ostlando reichskomisariatą. Po 1944 m. Raudonosios armijos Baltijos puolimo, Sovietų Sąjunga atkovojo didžiąją dalį Baltijos šalių teritorijos, o likusios vokiečių pajėgos buvo įstrigusios Kuršo katile iki jų oficialaus pasidavimo 1945 m. gegužę. Per 1944–1991 sovietų okupacijos metus trijose Baltijos šalyse buvo apgyvendinta daug žmonių iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS dalių, o vietinės kalbos, religija ir papročiai buvo užgniaužti. Dalis tyrinėtojų tai apibūdina kaip „atvirkštinę kultūrinę kolonizaciją“, kur kolonizuotieji suvokė kolonizatorius kaip kultūriškai menkesnius. Trijų Baltijos šalių kolonizacija apėmė masines egzekucijas, trėmimus ir vietinių gyventojų represijas. Per 1940–1941 ir 1944–1991 okupacijas iš viso buvo nužudyta arba ištremta 605 000 trijų šalių gyventojų (135 000 estų, 170 000 latvių ir 320 000 lietuvių). Jų turtas ir asmeniniai daiktai buvo konfiskuoti ir atiduoti naujai atvykusiems kolonistams – ekonominiams migrantams, sovietų kariškiams, NKVD darbuotojams ir komunistų partijos funkcionieriams. Pačių Baltijos šalių vyriausybės, Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų teismai, Europos Parlamentas, Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryba yra visos pareiškusios, kad Baltijos šalys buvo užpultos, okupuotos ir neteisėtai įtrauktos į Sovietų Sąjungą pagal 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto nuostatas. Ši okupacijos nepripažinimo politika lėmė Baltijos šalių teisinio tęstinumo principą, teigiantį, kad de jure, t. y. pagal teisės principus, Baltijos šalys visą laikotarpį nuo 1940 iki 1991 metų išliko nepriklausomomis valstybėmis nelegalios okupacijos sąlygomis. |
kovo 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Bepilotis orlaivis – autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomas orlaivis be įgulos. Dažniausiai naudojamas karo tikslais. Bepiločiai orlaiviai skirstomi į kovos ir žvalgybos, vienkartinius ir daugkartinius. Plačiąja prasme bepiločiams orlaiviams priskiriamos ir įvairios paskirties valdomosios bei sparnuotosios raketos, bet kartais šiuo terminu vadinami tik vienkartiniai arba daugkartiniai varikliu varomi orlaiviai be įgulos, pakilimui naudojantys aerodinamines jėgas, galintys skraidyti autonomiškai arba valdomi nuotoliniu būdu ir nešti mirtinus arba nemirtinus kovinius užtaisus. Pagal pastarąjį apibrėžimą sparnuotosios raketos nelaikomos bepiločiais orlaiviais, nes jos, kaip ir daugelis valdomųjų raketų, pačios yra vienkartiniai ginklai, nepaisant to, kad neturi įgulos ir kai kuriais atvejais yra valdomos nuotoliniu būdu. Bepiločiai orlaiviai būna įvairių dydžių, formų, konstrukcijų ir pasižymi įvairiomis savybėmis. Anksčiau tai buvo tiesiog nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, bet pastaruoju metu naudojama vis daugiau savarankiškų bepiločių orlaivių, kurie juda pagal iš anksto užprogramuotą skrydžio trajektoriją arba naudodami sudėtingesnes dinaminio automatizavimo sistemas. Šios savaitės iniciatyva yra bepiločiai orlaiviai/dronai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
