Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
214 253 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Aleksandro žieduotosios papūgos Psittacula eupatria eupatria porūšio patinas Šri Lankos Jalo nacionaliniame parke

Aleksandro žieduotoji papūga (Psittacula eupatria) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.

Aleksandro žieduotosios papūgos paplitusios Indijos subkontinente, Mianmare ir Indokinijos pusiasalyje, kur dažniausiai gyvena sėsliai, nors gyvenančios kai kuriuose regionuose sezoniškai migruoja.

Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad Aleksandro žieduotųjų papūgų invazinės populiacijos (išplatintos žmonių) daugiausia paplitusios Europoje (Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), dalyje Artimųjų Rytų (Turkijoje, Irane, Irake, Kuveite, Saudo Arabijoje, Bahreine, Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose) ir dalyje Tolimųjų Rytų regiono, pavyzdžiui, Japonijoje, Honkonge bei Singapūre. Vykstant jų invazijai į Europą, ir lyginant su vietinio arealo vietomis, Aleksandro žieduotosios papūgos gerokai išplėtė savo nišą į šaltesnio klimato šalis. Tyrimų rezultatai šiek tiek patvirtina hipotezę, kad tarprūšinis palengvinimas su anksčiau įsitvirtinusiomis Kramerio žieduotosiomis papūgomis (Psittacula krameri), gali prisidėti prie giminingų Aleksandro žieduotųjų papūgų nišų plėtros ir invazijos sėkmės.

Daugiau...

gruodžio 4 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Ervinas Šriodingeris

Ervinas Šriodingeris (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę.

1914 metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp 1914 ir 1918 dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, Viena). 1920 balandžio 6 vedė Annemarie Bertel. 1920 Šriodingeris tapo Makso Vyno (Maksas Vynas (Max Wien) – žymus tuometinis fizikas) asistentu Jenoje. 1920 m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą (vok. Ausserordentlicher Professor) Štutgarte (Stuttgart). Tais pačiais metais jis sukūrė matematinę šviesos teoriją. 1921 m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi (vok. Ordentlicher Professor) Breslau (dabar Vroclavas), Lenkija.

1922 m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į Ciuricho universitetą. 1926 m. žurnale Annalen der Physik išspausdino darbą „Quantisierung als Eigenwertproblem“ [vert. tikrinės vertės problema – kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta Šriodingerio lygtis. 1927 m. jis prisijungė prie Makso Planko Humbolto universitete, Berlyne. Tačiau 1933 m. Šriodingeris nusprendė palikti Vokietiją, nes negalėjo pakęsti nacių antisemitizmo. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbiu Oksfordo Universitete. Dirbdamas ten jis buvo apdovanotas Nobelio premija kartu su Polu Diraku (Paul Adrien Maurice Dirac). Šriodingeris greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (su dviem moterimis), ir tai nepatiko valdžiai. 1934 m. Šriodingeris skaitė paskaitą Prinstono Universitete, JAV. Jam buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta šiame universitete, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs problemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą Edinburgo universitete, bet, dėl vėluojančios vizos, 1936 metais jam teko priimti pasiūlymą iš Graco Universiteto Austrijoje.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio fizikos premijos laureatai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga