Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 214 175 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Ujūnio druskožemis,  Bolivija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Arkinis tiltas tarpukaryje su vaizdu į Kudirkos Naumiesčio bažnyčią Širvintos tiltas – automobilių transporto tiltas per Širvintos upę Lietuvos–Rusijos pasienyje, jungiantis buvusį Širvintos (Kutuzovo) miestą Kaliningrado srities rytuose su Kudirkos Naumiesčiu Šakių rajone. Metaliniu tiltu eismas nevyksta, Rusijos pusėje stovi apleistas, pakabinti praėjimą draudžiantys ženklai. Čia už tilto plyti tuščia, krūmokšniais apaugusi laukymė, karinis poligonas, iš kur girdimi karines pratybas lydintys garsai. Lietuvos pusėje tiltas stovi senojoje miesto dalyje, Vytauto gatvės tęsinyje, 300 m į pietvakarius nuo Širvintos ir Šešupės santakos, prieinamas lankytojams. Tiltas tarp tuometinių Vladislavovo (Naumiesčio) ir Širvintos miestų buvo pastatytas 1882 m., skyrė Rusijos imperiją nuo Rytų Prūsijos. Tilto prieigose, V. Kudirkos ir Vytauto gatvių sankirtoje šalia muitinės, XX a. pirmoje pusėje susiformavo aikštelė su Vytauto Didžiojo paminklu. Anksčiau jo vietoje vokiečiai buvo surentę paminklą su ereliu pergalei Rytų fronte pažymėti. Abu miestai buvo maždaug vienodo dydžio, turėję po keletą tūkstančių gyventojų. Tarpukaryje abiejų pusių žmonės artimai bendravo, praeiti tiltą buvo nesunku – galiojo minimalios pasienio procedūros. Lietuviai vykdavo į Prūsiją dažniausiai nusipirkti pigesnių pramonės gaminių, vokiečiai – Lietuvoje mažiau kainavusių maisto produktų, vyko aktyvi pasienio prekyba. Tolesnę Naumiesčio raidą sustabdė per Eitkūnus nutiestas plentas ir geležinkelis iš Karaliaučiaus į Kauną, nukonkuravę senąją trasą per Širvintą–Naumiestį. Pasienis ilgai neturėjo tiesioginio susisiekimo. Iki pat XIX a. pabaigos žmonės per upę keldavosi keltu. 1879 m. abipusiu abiejų pasienio valdžių susitarimu nuspręsta per Širvintą statyti tiltą. Transporto statinio statybos, naudojimo ir išlaikymo sąlygas įtvirtinančią sutartį 1881 m. sausį pasirašė Suvalkų gubernijos ir Pilkalnio apskrities vyriausybių atstovai. Tilto statybos ir ateities eksploatacinių išlaidų patvirtintą sąmatą naudojant abiejų pusių vyriausybines lėšas sudarė prūsų valdžios technikai, peržiūrėjo rusų atstovai, statybai išimtinai vadovaujant ir prižiūrint prūsų statybininkams. Numatyta, kad šalių specialistai kasmet turėjo apžiūrėti statinį, skirti lėšas remontui. Naudojimasis tiltu tiek juo važiuojantiems, tiek po juo praplaukiantiems įvairiems laivams buvo numatytas nemokamu. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

lapkričio 27 d. įvykiai Lietuvoje 1929 − išleistas pirmasis laikraščio Vilniaus žinios numeris. 1939 − pradėjo veikti Vilniaus pedagoginis institutas (dab. Vilniaus pedagoginis universitetas). 1999 − Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ Vilniuje tapo Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempionu. Pasaulyje 1095 − Popiežius Urbonas II Klermono susirinkime paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį. 1790 − per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis susirinkimas pareikalavo, kad dvasininkai prisiektų primtai, bet karaliaus Liudviko XVI dar nepasirašytai civilinei dvasininkijos konstitucijai. 1815 − Rusijos imperatorius Aleksandras I pasirašė Lenkijos karalystės konstituciją, kurios sudarymo už Lenkijos Kongreso karalystės perdavimą Rusijos imperijai reikalavo Vienos kongresas. 1919 − Paryžiaus taikos konferencijoje pasirašyta Neji sutartis su Bulgarija. Keisti

Savaitės iniciatyva Gliuksburgų herbas Gliuksburgai (vok. Glücksburg, dan. Slesvig-Holsten-Sønderborg-Lyksborg), Zonderburgai-Gliuksburgai – karalių dinastija, nuo 1863 m. valdanti Daniją, nuo 1905 – Norvegiją, 1863–1967 m. valdžiusi Graikiją. Dinastija pavadinta Gliuksburgo miestelio šiaurės Vokietijoje vardu. Tai yra šalutinė Šlezvigo-Holšteino Oldenburgų dinastijos šaka. Oldenburgų dinastija kilusi iš Oldenburgo grafo Kristijono, kuris 1448 m. tapo Danijos, o 1450 m. Norvegijos karaliumi. Kadangi Oldenburgų ir Šlezvigo-Holšteino-Zonderburgo-Augustenburgo dinastijų pagrindinės šakos išnyko atitinkamai 1863 ir 1931 m., Gliuksburgai dabar yra seniausia išlikusi Oldenburgų dinastijos šaka. Dinastijos pradininkas Šlezvigo-Holšteino hercogas nuo 1816 m. Frydrichas Vilhelmas (1785–1831 m.) Jo sūnus Kristijonas IX 1863 m. tapo Danijos karaliumi, o šio sūnus Jurgis I tais pačiais metais vainikuotas Graikijos karaliumi. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra XXI amžiaus karališkosios šeimos. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Lapkričio 26 d. 2023 m. Bukerio premiją už grožinę literatūrą pelnė airių rašytojas Paul Lynch.[1] Lapkričio 25 d. Pakistane, Karačio mieste, per gaisrą prekybos centre žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 22 sužeisti.[2] Lapkričio 24 d. Somalis prisijungė prie Rytų Afrikos bendrijos.[3] Lapkričio 23 d. Nyderlandų parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė Geert Wilders vadovaujama euroskeptiškoji Laisvės partija.[4] Lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendžius „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje: kaltais pripažinti „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, LR Seimo narys Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius.[5] Lapkričio 20 d. Argentinos prezidento rinkimus laimėjo libertaras Javier Milei.[6] Lapkričio 18 d. Liberijos prezidento rinkimus laimėjo opozicijos kandidatas Joseph Boakai.[7] Lapkričio 16 d. Ispanijos premjeru antrai kadencijai perrinktas Pedro Sanchez.[8] Lapkričio 13 d. Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunak pertvarkė ministrų kabinetą.[9] Lapkričio 12 d. Indijos šiaurėje sugriuvus statomam kelio tuneliui, po nuolaužomis įstrigo mažiausiai 40 statybininkų.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga