Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
213 810 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
M. Goreti relikvijos

Marija Goreti (it. Maria Teresa Goretti; 1890 m. spalio 16 d. – 1902 m. liepos 6 d.) – Italijos Katalikų Bažnyčios mergelė kankinė, viena iš jauniausių kanonizuotų šventųjų.

Tėvas mirė, kai Marijai buvo devyneri, ir šeimai teko gyventi viename name su kita šeima – Sereneliais. Ji perėmė namų ruošos pareigas, kol motina ir broliai bei seserys dirbo laukuose.

Vieną popietę 20-metis Serenelių sūnus Alesandras jai pasiūlė seksualiai santykiauti. Kai ji atsisakė paklusti, šis mergaitei smogė peiliu 14 kartų. Marija buvo nuvežta į ligoninę, kur kitą dieną mirė atleidusi savo žudikui.

Alesandras buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas. Kalėdamas jis atgailavo. Po 27 metų jis buvo paleistas iš kalėjimo ir aplankė jos motiną prašydamas atleidimo, kurį ji suteikė. Vėliau Alesandras tapo kapucinų vienuolyno broliu pasauliečiu ir mirė 1970 m. sulaukęs 87 metų. Marija buvo beatifikuota 1947 m., o kanonizuota 1950 m. Ji ypač gerbiama Pasionistų kongregacijoje.

Daugiau...

lapkričio 2 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Paveiksliukas parodo skirtingas vandenynų ribas ir sąvokas

Pasaulinis vandenynas užima 70,8 % Žemės rutulio. Didžiausi vandenynai yra Ramusis ir Atlanto, mažesni – Indijos ir Arkties vandenynai. 2000 m. okeanografai nusprendė skirti dar vieną vandenyną – Pietų. Šie vandenynai nėra atskiri, jie sudaro vientisą masyvą – Pasaulinį vandenyną. Patogumo dėlei tarp vandenynų nustatytos ribos.

Okeanografija – okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenyno dalių vandens fizines ir chemines savybes, procesus, reiškinius.

Milžiniškame Pasauliniame vandenyne susikaupė 97,2 % visų planetos vandens atsargų. Žmonės suprato, kad būtina tirti vandenynus – jų biologiją, chemiją, geografiją, fiziką, nes žmonijos ateitis gal priklausys nuo to ką žinosime apie vandenynų maisto, mineralų ir energijos atsargas.

Pats svarbiausiais vandenyno turtas – jo vanduo. Tačiau jūros vanduo yra druskingas, jame daug natrio chlorido (valgomosios druskos), todėl negėlintas netinka gėrimui, žemės ūkiui. Viename litre jūros vandens yra apie 35 g ištirpusių medžiagų, iš jų beveik 30 g (apie 85 %) sudaro natrio ir chloro jonai.

Jūros vanduo – labai sudėtinga medžiaga, kurioje yra 73 iš 93 gamtinių cheminių elementų. Be chloro ir natrio jame nemaža sieros, magnio, kalio ir kalcio – jie sudaro apie 13 % ištirpusių medžiagų. Likusią dalį (mažiau kaip 1 %) sudaro bikarbonatas, bromas, boras, stroncis, fluoras, silicis, menki kai kurių elementų kiekiai. Kadangi Pasaulinis vandenynas yra nepaprastai didelis, todėl net ir tų elementų, kurie sudaro menkutę dalį, bendra suma nemaža. Pavyzdžiui, jūros vandenyje aukso yra daugiau negu sausumoje, nors jo koncentracija vandenyje vos 0,000004 %. Jūros vandenyje yra įvairių ištirpusių atmosferos dujų, tarp jų ir azoto, deguonies ir anglies dioksido. Be deguonies jūrose nebūtų gyvybės. Deguonies kiekis vandenyje priklauso nuo temperatūros. Šaltame vandenyje jo būna daugiau negu šiltame. Tačiau jūrų gelmių šaltame vandenyje, kuris ilgą laiką nesiliečia su atmosfera, paprastai deguonies yra daug mažiau negu jūros paviršiuje

Kitos cheminės medžiagos, svarbios jūrų gyvūnams ir augalams, yra kalcio ir silicio junginiai bei fosfatai. Iš jų susidaro jūros gyvūnų kriauklės ir griaučiai. Ląstelėms ir audiniams jūros gyvūnai iš vandens paima fosfatus, kai kuriuos azoto junginius, geležį ir silicį.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra pasaulinis vandenynas.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga