Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
213 584 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
„Lufthansa“ siaurafiuzeliažis „Boeing 737“ ir „Emirates“ plačiafiuzeliažis „Boeing 777

Plačiafiuzeliažis lėktuvas (angl. wide-body aircraft arba twin-aisle aircraft) – keleivinis lėktuvas, kurio fiuzeliažas pakankamai platus, kad tilptų daugiau nei vienas praėjimas tarp tarp keleivių sėdynių, kurių vienoje eilėje yra įrengiama daugiau nei šešios. Paprastai tokio lėktuvo fiuzeliažo skersmuo yra tarp 5 ir 6 metrų. Paprastai plačiafiuzeliažio lėktuvo salone ekonominės klasės konfigūracijoje yra įrengiama nuo septynių iki dešimties sėdynių vienoje eilėje, todėl bendra tokio lėktuvo keleivių talpa siekia nuo 200 iki 850.

Palyginimui, siaurafiuzeliažio keleivinio lėktuvo korpuso skersmuo siekia nuo 3 iki 4 metrų, juose tarp keleivių sėdynių įrengiamas tik vienas praėjimas, o vienoje eilėje yra įrengiama nuo dvejų iki šešių sėdimų vietų. Keleivinių lėktuvų su septyniomis sėdimomis eilėje keleivių talpa paprastai siekia 160–260, su aštuoniomis – 250–380, devynių ir dešimties – 350–480. Plačiafiuzeliažiai orlaiviai kuriami siekiant derinti efektyvumą ir patogumą keleiviams bei padidinti kroviniams skirtą tūrį.

Terminas „Jumbo Jet“ paprastai reiškia didžiausius plačiafiuzeliažius lėktuvų variantus; šis terminas kilo nuo XIX a. cirko dramblio vardo Jumbo buvo pradėtas naudoti apibūdinti pirmuoju plačiafiuzeliažiu lėktuvu Vakaruose laikomas „Boeing 747“, o už jį didesnis Airbus A380 apibūdinamas terminu „Superjumbo Jet“. „Jumbo Jet“ taip pat vadinami Boeing 777X ir Boeing 777 („mini Jumbo Jet“).

Nuo 1969 m. iki 2017 m. pabaigos buvo pagaminta beveik 8,8 tūkst plačiafiuzeliažių lėktuvų, o vien 2015 m. jų buvo pagaminta 412.

Daugiau...

spalio 20 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis kelyje į Jeruzalę (Džeimso Viljamo Glaso paveikslas)

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII ir Popiežius Klemensas III. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II.

Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.

Antrasis kryžiaus žygis (1147–1149) nepakeitė politinės situacijos Sirijoje. Kryžiaus žygio riteriai nesusilpnino Mosulo (miesto, dabartinio Irako Šiaurėje) bei didžiausio tuo metu Sirijos miesto Alepo emyro Nur-ad-Dino (turkų genčių, vadinamų seldžiukais, vado), kuris užėmė Damaską. 1187 m. mirus karaliui Balduinui IV, Jeruzalė buvo užimta turkų – seldžiukų, vadovaujamų sultono Saladino, kuris sukūrė didelę ir galingą valstybę su centru Egipte.

Grėsmę kėlė Nur-ad-Dinas, kuris nusitaikė į Antiochijos kunigaikštystę. Nur-ad-Dino kovoje su Antiochijos kunigaikščiu Raimundu iš Puatjė 1147–1149 metais, Antiochijos kariuomenė ne kartą buvo sumušta, o 1149 metais viename mūšių žuvo pats kunigaikštis Raimundas iš Puatjė. Nuo to momento Antiochijos kunigaikštystės padėtis buvo ne ką geresnė negu Jeruzalės. Dar 1148 metais Jeruzalės karalius Balduinas III nukreipdamas Vokietijos karalių Konradą III į Damaską padarė klaidą, kuri davė pasekmes iš karto po Antrojo kryžiaus žygio. Damaskas sudarė sąjungą su Nur-ad-Dinu ir tapo visų didžiųjų musulmonų miestų ir kitų jų valdomų vietovių centru. Musulmonų užkariautų Damasko ir Antiochijos įtaka Artimuosiuose Rytuose augo. Tuo tarpu krikščionių pozicijos prastėjo. Jiems reikėjo pagalbos iš Vakarų Europos.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra kryžiaus žygiai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga