Wikipedia:Olayama

Moroi ba Wikipedia
Ae ba navigasi Ae ba wangalui
Wikipedia Nias
ensiklopedia nifalului zato ba li Niha.
No so 1.618 ngawua zura.
Oguna'ö nahia yaŵa ba högö zura (faigi gambara ) ba wangalui hadia ia.

Fa'anö zura si bohou

Halö templat zura si faudu ba Formulir wanura
Moguna inspirasi? So gangolifa zura sinangea mu'a'asogö ba da'a. Baero da'ö so göi ngawalö zura si lö tesöndra ba da'a.

Sura amilita

Astronomi no sambua mbolo ilmu sangosili fefu hadia ia zi so ba mbanua si yaŵa. Ba da'ö faböbö fefu mbotoŵa samasui luo nifotöi planet simane Merkurius, Venus, Mars, btn. fao ba da'ö Tanö si so niha. Baero planet so göi luo ba döfi, heŵa'ae luo samösa sindruhunia no göi sambua ndröfi.

Angowuloa fefu ndröfi si fahatö si no fa'ohe fefu börö wondröni nifotöi gravitasi lafotöi ia galaksi. Galaksi si so ya'ita andre lafotöi bimasakti ba li Indonesia, bahiza ba li bö'ö lafotöi lala safönu idanö zusu (li Inggris The Milky Way, li Jerman Die Milchstrasse), börö me oroma ia hulö lala safönu haga safusi simane susu saduwa ba lala (faigi foto galaksi bimasakti yaŵa). (Baso dohu-tohunia)

Gambara amilita

I'a budu nitaŵi ba wangoköli'ö ba danö Laos.

Salua föna

Da'a zalua ba mbaŵa si siŵa:
  • 01/09/1963: Tefasindro Institut Pertanian Bogor
  • 02/09/1945: Fasuwöta ba Gulidanö II tebato me itema wa'ate'alania Jepang yaŵa ba göfa USS Missouri ba Teluk Tokyo.
  • 03/09/301: tefasindro San Marino, negara republik fondrege atua ba fondrege ide-ide ba gulidanö.
  • 04/09/1998: Lafasindro Google ira Larry Page ba Sergey Brin, darua mahasiswa Universitas Standford
  • 07/09/70: la'alani ba larabu Yerusalem ira saradadu Roma nidönia'ö Titus.
  • 11/09/1945: Ibörötaigö siaran si föföna sibai Radio Republik Indonesia (RRI).
  • 11/09/2001: Akhozi World Trade Center ba New York börö wolabugö göfa sihombo ba gödo andrö. Mate 3.000 niha ba tobali börö wasuwöta si töra ngafulu fakhe ba Irak faoma ba Afganistan.
  • 13/09/2007: Ifa'olo Majelis Umum PBB nifotöi deklarasi sanandrösa Hak-Hak Masyarakat Adat.
  • 15/09/1945: Tohare ndra saradadu negara-negara nifotöi sekutu ba Jakarta ba wondra'u zaradadu Jepang si no te'ala.
  • 27/09/1950: Tobali Indonesia anggota si-60 ba PBB

Hadia ö'ila?

Hadia ö'ila
  • wa kamus fondrege atua (Niasch-Maleisch-Nederlandsch Woordenboek, 1887) nifa'anö J.W. Thomas awö E.A. Taylor Weber no famo'eluaha li Niha ba li Melayu?
  • wa kamus aefa da'ö (Niassisch-Deutsches Wörterbuch, 1905) nifa'anö Heinrich Sundermann no famo'eluaha li Niha ba li Jerman si so göi bakha li Niha raya?
  • wa kamus niraka aefa da'ö (Kamus Li Niha Nias - Indonesia, 2011) nifa'anö Apolonius Lase no famo'eluaha li Niha ba li Indonesia?
  • wa kamus Wikikamus Nias nifa'anö zato no famo'eluaha ba li Niha? Wikikamus no göi mufa'anö ena'ö li Niha tobali sambua li ba mbolokha digital.

Halöŵö bö'ö Wikimedia

Wikipedia andre no nihönagö Wikimedia Foundation, sambua amaota si lö mangalui hare. Baero ba Li Niha so na sa Wikipedia ba Li Indonesia ba ba ngawalö li bö'ö ba Indonesia simane: Aceh, Bali, Banjar, Banyumasan, Bugis, Gorontalo, Jawa, Madura, Melayu, Minangkabau, Sunda, ba Tetun.

Baero Wikipedia ba so göi na sa proyek tanö bö'ö multi-bahasa khö Wikimedia Foundation:

Wikimedia Commons Commons
Girö-girö media
Wiktionary Wiktionary
Kamus
Wikisource Wikisource
Ngawalö gumbu
Wikinews Wikinews
Ngawalö duria
Wikibooks Wikibooks
Ngawalö mbuku
Wikiquote Wikiquote
Ngawalö gamaedola
Wikispecies Wikispecies
Ngawalö spesies
Wikiversity Wikiversity
Ngawalö wamomaha
Wikivoyage Wikivoyage
Ngawalö wanörö
Wikidata Wikidata
Wikidata
Meta-Wiki Meta-Wiki
Koordinasi Wikimedia
MediaWiki MediaWiki
Software Wiki