Palestinos valstybė

Palestinos valstybė
arab. دولة فلسطين
Dawlat Filasṭīn

(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė	Jeruzalė (paskelbta) Ramala (faktinė)
Didžiausias miestas	Gaza
Valstybės vadovai	Mahmoud Abbas (محمود عباس) prezidentas Mohammad Shtayyeh (محمد اشتية) premjeras
Plotas  – Iš viso  – % vandens	6 220 km² (163) 3,5 %
Gyventojų  – 2020  – Tankis	5 159 076 (121) 731 žm./km² (123)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2018 14,616 mlrd. $ (–) 3 199 $ (–)
Valiuta	Izraelio naujasis šekelis (ILS) Egipto svaras (EGP) Jordanijos dinaras (JOD)
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC+2 UTC+3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta Valstybingumas	nuo Izraelio 1988 m. lapkričio 15 d. 2012 m. lapkričio 29 d. neįtvirtintas
Valstybinis himnas	Palestinos himnas
Interneto kodas	.ps
Šalies tel. kodas	+970

Palestina (arab. فلسطين‎ = Filasṭīn), oficialiai Palestinos valstybė (arab. دولة فلسطين‎ = Dawlat Filasṭīn) – de jure nepriklausoma valstybė Vakarų Azijoje, Palestinos regione. Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. paskelbė Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO), o 2012 m. ją iš dalies pripažino Jungtinės Tautos. Valstybę sudaro dvi Izraelio atskirtos teritorijos: Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas.

Jungtinės Tautos Palestinos išsivadavimo organizacijai 1974 metais (Generalinės Asamblėjos sprendimas 3237) suteikė stebėtojo teises. 1988 metais JT pripažindamos Palestinos valstybės paskelbimą pakartotinai pažymėjo PIO stebėtojų teisių perėjimą Palestinos valstybei (Generalinės Asamblėjos sprendimas 43/177). 1998 metų liepą JT Generalinė Asamblėja priėmė naują sprendimą (52/250), kuriuo Palestinos valstybei suteikė teisę dalyvauti bendruosiuose debatuose, rengiamuose kiekvienos Sesijos pradžioje. 2012 metais Generalinės Asamblėja rezoliucija 67/19 didele balsų dauguma (138 už, 9 prieš (iš jų JAV bei Izraelis), 41 susilaikė (iš jų Lietuva), 5 nedalyvavo) suteikė Palestinai valstybės – stebėtojos statusą.

Istorija

Palestinos žemė gyvenama nuo paleolito laikų. Joje kūrėsi pirmosios žmonių gyvenvietės pasaulyje, tokios, kaip Jerichas. Senovėje ji priklausė kanaaniečiams, vėliau užkariauta žydų. Kraštas buvo vis užkariaujamas aplinkinių galingų imperijų – egiptiečių, asirų, babiloniečių, persų, romėnų, bizanitiečių, kryžininkų, arabų, turkų, osmanų. Viduramžiais Palestina arabizavosi, čia paplito islamas.

Šiuolaikinės Palestinos susikūrimas siejamas su XX a. pr. gyvavusiu britų Palestinos mandatu. Jie bandė išskirti žydų ir arabų gyvenamus kraštus, taip buvo sudarytas Vakarų Krantas ir Gazos ruožas. Palestiniečiai rengė sukilimus prieš britų vykdomus perkraustymus ir žemių dalybas. 1948 m. buvo paskelbta Izraelio valstybė prieš kurią karan sukilo aplinkinės arabų šalys. Egiptas užkariavo Gazos ruožą, o Cisjordanija – Vakarų Krantą. 1967 m. Izraelis šias žemes atkovojo ir okupavo.

Nuo to laiko vyksta nuolatiniai ginkluoti susirėmimai tarp Izraelio kariuomenės ir palestiniečių, rengiančių sukilimus (intifadas). Gazos ruožas visas yra pavaldus Palestinos valdžiai, jame buvo panaikintos visos žydų gyvenvietės. Tačiau kraštas yra ekonominėje blokadoje ir turi labai ribotai gamtos išteklių. Vakarų Krantas yra padalintas atskiromis zonomis, ir tik nedidelė jo dalis yra visiškai pavaldi Palestinai. Likusioje dalyje laisvai veikia Izraelio armija, gausu nelegaliai įkurtų žydų gyvenviečių. Palestiniečių valdomos teritorijos Vakarų Krante apjuostos sienomis, kuriomis labai ribojama galimybė palestiniečiams pasiekti vandens telkinius, dirbamas žemes, kelius.

Politinė sistema

Palestinos valdymo aparatą sudaro:

• Palestinos prezidentas – skiriamas Palestinos centrinės tarybos;
• Palestinos nacionalinė taryba – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos taryba;
• Palestinos Išsivadavimo Organizacijos vykdomasis komitetas – atlieka vyriausybės tremtyje funkcijas, vykdydamas užsienio politiką.

Vakarų Krantą valdo partija Fatah, tuo tarpu Gazos ruože veikianti organizacija Hamas yra pasiskelbusi savarankiškumą nuo Palestinos nacionalinės tarybos.

Administracinis suskirstymas

Palestina administraciškai suskirstyta į 16 muchafazų, iš kurių 5 yra Gazos ruože, o 11 – Vakarų Krante.

Geografija

Vakarų Krantas ribojasi su Jordanija rytuose, iš kitų pusių supa Izraelis, nuo kurio skiria „Žalioji linija“. Paviršius labai nelygus – vakaruose iškilę Judėjos kalnai, kurie rytuose palaipsniui leidžiasi į Jordano slėnį, kol pasiekia žemiausią Žemės sausumos tašką – Negyvąją jūrą. Tiesa, Jordano ir Negyvosios jūros pakrantės faktiškai valdomos Izraelio. Centrinę dalį daugiausia užima Judėjos dykuma, o pietuose plyti Negevo dykumos pakraščiai. Gausu kanjonų, tarpeklių, uolynų. Augmenija skurdi – pusdykumių ir stepių krūmokšniai, oazėse – palmių giraitės. Didelė dalis kraštovaizdžių sukultūrinta, įvestos vaiskrūmių plantacijos.

Gazos ruožas įsikūręs siauroje atkarpoje tarp Izraelio, Egipto ir Viduržemio jūros. Visas paviršius tankiai urbanizuotas. Krašte stinga gėlo vandens.

Gyventojai

Palestinos gyventojai – tai dažniausiai (palestiniečiai) arabiškai kalbantys žmonės, kurių giminės šaknys yra Palestinoje. Palestinos gyventojų religinė dauguma yra musulmonai sunitai, taip pat yra ir krikščionių, drūzų ir kitų religinių bendruomenių mažumų. 1968 metų Palestinos Nacionalinis Susirinkimas palestiniečius įvardijo kaip atskirą arabų tautą, kuri buvo apgyvendinusi Palestiną iki 1947 metų. Britų valdymo mandato metu nuo 1918 iki 1948 metų Palestinos gyventoju buvo įvardijamas bet kuris Palestinoje gyvenantis žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės.

Dykumose taip pat gyvena klajokliai beduinai.

Taip pat skaitykite

• Palestinos autonomija