Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Ričardas Džozefas Noitra (vok. Richard Joseph Neutra, 1892 m. balandžio 8 d. Vienoje, Austrijoje – 1970 m. balandžio 16 d. Vupertalyje, VFR) – iš Austrijos kilęs JAV architektas ir architektūros teoretikas, vienas iš internacionalinio stiliaus pradininkų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Internacionalinio stiliaus atstovas. Kūrybai būdinga natūralios ir dirbtinės aplinkos derinimas, didelių vidaus erdvių planavimas, aiškių geometrinių formų naudojimas. Laikėsi nuomonės, kad architektūra turi atkurti žmogaus harmoniją su gamta ir pačiu savimi, o pastatas atspindėti jo savininko gyvenseną. Skirtingai nuo daugumos savo kolegų, nesistengė primesti klientui savo idėjų, o projektuodavo pagal klientų norus, pateikdamas jiems prieš projektavimo pradžią išsamų klausimyną. R. Dž. Noitros svarbiausias ankstyvosios kūrybos projektas, Louelio gyvenamasis namas Los Andžele, stilistiškai primena Le Korbiuzjė ir Liudvigo Myso van der Rohės pastatus Europoje, o jo padėtis kalnuotoje vietovėje atitinka F. L. Raito organinės aplinkos koncepciją. Lygi baltų sienų apdaila ir stiklo gausa galėjo turėti įtakos ir paties F. L. Raito kūrybai projektuojant „Namą virš krioklio” Pensilvanijoje. Ketvirtojo dešimtmečio projektuose R. Dž. Noitra savaip interpretavo internacionalinį stilių, greta stiliui įprastų medžiagų naudodamas netradicines – akmenį, raudonmedį (Koronos pradinė mokykla Bele, 1934–1935 m.; Jozefo fon Šternbergo namas San Fernando slėnyje, 1936 m.). Penktojo dešimtmečio pradžioje gavo didelį užsakymą – vyriausybės remiamą gyvenamųjų namų kvartalo projektą San Pedro rajone Los Andžele. Visi namai buvo vienodi, tačiau R. Dž. Noitra suteikė jiems individualumo, pritaikydamas kiekvieną prie reljefo. Po Antrojo pasaulinio karo sukūrė savo svarbiausius projektus, puikius internacionalinio stiliaus pavyzdžius – Kaufmano namą Palm Springse (Kaufmann Desert House, 1946–1947 m.) ir Trimeino namą Santa Barbaroje (Tremaine House, 1947–1948 m.), abu Kalifornijoje. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose projektavo biurų pastatus, bažnyčias, universitetų ir kolegijų pastatus, gyvenamuosius namus, kultūros centrus. 1959 m. suprojektavo JAV ambasados pastatą Karačyje, Pakistane, nuosavą gyvenamąjį namą Los Andžele (1932–1933 ir 1963–1964 m.), daugiaaukštį pastatą Los Andželo apygardos įstaigoms (Hall of Records, 1961 m.). |
balandžio 17 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Egzistencializmas (iš lot. existentia – egzistavimas, buvimas) – XX a. filosofijos kryptis, kuri individą, individualią patirtį ir jos unikalumą laikė žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu. Literatūroje egzistencializmas gali būti suprantamas kaip žmogaus būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Egzistencializmas kilo kaip reakcija į švietėjiškosios epochos ir klasikinės vokiečių filosofijos racionalizmą, taip pat I. Kanto pozityvistinę filosofiją, paplitusią XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Klasikinė racionalistinė filosofija, pradėta R. Dekarto ir užbaigta G.Hėgelio, atspindėjo gilų tikėjimą absoliučiu, objektyviai pasaulį pažįstančiu protu, jo autonomiškumu. Tas Protas buvo orientuotas ne tik į mokslu paremtą pažinimą, bet ir praktinį pasaulio pertvarkymą. Prieš tokį sudaiktinimą ir sukilo egzistencinis mąstymas. Egzistencializmo užuomazgas randame jau 1670 m. išleistose B. Paskalio „Mintyse“, kuriose sakoma, kad be Dievo gyvenimas būtų beprasmis ir apgailėtinas. Žmonės vien tik keltų problemas ir jas spręstų, kad tik išvengtų nuobodulio. Mūsų sėkmės irgi neabejotinai bevertės, nes neišvengiamai mirštame. O tai yra pakankama sąlyga, kad netaptume bedieviais. Visa tai rado atgarsį Ž. Sartro ir A. Kamiu teorijose. O egzistencializmo pirmtakais laikytini Sorenas Kirkegoras ir Frydrichas Nyčė. Jiedu irgi nagrinėjo gyvenimo beprasmybės ir nuobodulio išvengimo klausimus. S. Kirkegoro „Dabarties kritika“ (1846 m.) pagrindas ironija, tarnaujanti ontologine opozicija pasauliui. Tai neišvengiama būtinybė ir žmogus negali laisvai rinktis – ironizuoti ar ne (kaip negali rinktis – būti ar nebūti). Šios savaitės iniciatyva yra filosofija. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
