Lėnkėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Rzeczpospolita Polska


Lėnkėjės vieleva	Lėnkėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Lėnkėjės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Prezidėnts

Premjers

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

312 696 km² (69)
2%

Gīventuoju
- 2019 m. bėrželis
- Tonkoms

38 386 000 (36)
123 žm./km² (61)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiota

Lėnkėjės zluots

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Ikūrėms
Atkūrėms

X omžios
1918 m. lapkristė 11

Interneta kuods

.pl

Šalėis tel. kuods

48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) - valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Glabns straipsnis: Lėnkėjės istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.

Puolitėnė sistema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.