Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Angolos geografija – Angolos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas. Angola yra Pietų Afrikoje (nors kartais priskiriama prie Centrinės Afrikos), Atlanto vandenyno pakrantėje. Tai 7 pagal dydį Afrikos valstybė ir 22–24 (priklausomai, ar skaičiuojamos dependencijos) pasaulyje. Pačioje šiaurėje per Kabindos anklavą ribojasi su Kongo Respublika (231 km), šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Kongo Demokratine Respublika (2646 km, iš jų 225 km su Kabindos anklavu), pietryčiuose – su Zambija (1065 km), pietuose – su Namibija (1427 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 5369 km. Vandenyno pakrantės ilgis – 1600 km. Pakrantė smėlėta, lėkšta, kai kur stačiais skardžiais. Pakrantėse yra nedidelių salų ir uolų (didžiausia – Baja dos Tigresas, 98 km²). Vidutinis šalies aukštis virš jūros lygio – 1112 m. Didesniąją Angolos paviršiaus dalį (apie 90 %) užima Angolos plokščiakalnis (dažniausias aukštis 1000–1500 m), išraižytas upių slėnių ir laikinų vandens srautų. Pakrantėje driekiasi siaura (nuo 25 km šalia Bengelos iki 200 km piečiau Luandos) pakrantės žemuma, rytuose stačiais skardžiais kylanti į plokščiakalnį. Pereinamosios terasų ir skardžių juostos plotis 30–150 km. Plokščiakalnis einant į vakarus aukštėja į Bijės plynaukštę (1500–2000 m) ir iškyla iki 2620 m (Moko k., aukščiausia Angolos vieta). Į šiaurę, rytus ir pietus nuo Bijė masyvo plokščiakalnis žemėja; jo šiaurės vakaruose yra Malandžės aukštuma, pietvakariuose Šelos kalnai ir Huilos plynaukštė (2000 m). Lygus plokščiakalnis, užimantis 2/3 rytų Angolos, palaipsniui nusileidžia iki 500–1000 m ties rytinėmis sienomis. Šalies pietvakariuose – Namibo dykumos šiaurinis pakraštys. |
kovo 5 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater, Emilia Platerówna; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Justinave) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje. Grafų Pranciškaus Ksavero Broel-Pliaterio ir Onos Pliaterienės (Ana fon Mol) pirmagimė. Tėvai priklausė elitiniam Lietuvos aristokratijos sluoksniui, tačiau tarpusavyje vis rečiau rasdavo bendrą kalbą ir, kai Emilijai buvo 9 metai, išsiskyrė. Motina su dukra 1815 m. persikėlė gyventi pas gimines – grafo, inžinieriaus-majoro, vėliau Vilniaus gubernatoriaus Mykolo Pliaterio-Zybergo ir tetos Izabelės Helenos fon Zyberg dvarą Lyksnoje, netoli Daugpilio. Ši kultūringa, išsilavinusi šeima valdė keliasdešimt dvarų abiejuose Dauguvos upės krantuose. Dvaruose dirbo apie 15 000 baudžiauninkų. Emilijos lavinimuisi buvo paskirtas gimnazijos mokytojas Volfas, vėliau – iš Saksonijos dvarininkų kilęs bajoras, Daugpilio tvirtovės restauratorius, karo inžinierius, kapitonas, baronas Vilhelmas fon Dalvigas. Jis mokė matematikos ir istorijos, kuria E. Pliaterytė labai domėjosi. Susipažino su dvaro archyvu, žavėjosi Adomo Mickevičiaus personažais – lietuvaitėmis Živile, Gražina, prancūze Žana d'Ark, graikų tautos didvyre Babolina. Anksti išmoko valdyti ginklą, šaudyti ir fechtuotis, šaudymo pratybose pralenkdavo ne vieną pagarsėjusį šaulį. Buvo puiki jojikė, mėgdavo leistis į ilgas keliones raita. Ją lydėdavo pusbroliai lyksniškiai Liudvikas ir Kazimieras Bartolomiejus bei dusetiškiai Cezaris ir Vladislovas. Dvaro savininkai priklausė tam dvarininkų ratui, kurie rūpinasi savo pavaldiniais ir savo vaikams netrukdė bendrauti su valstiečių vaikais. Emilija dažnai lankydavosi pas kaimiečius, mokė valstiečių vaikus lenkų ir prancūzų kalbų, o gal mokėjo ir lietuviškai. Tai suformavo jos pažiūras ir charakterį. Kai Daugpilio tvirtovės komendantas generolas Michailas Kablukovas, kuris dažnai lankėsi dvare, paprašė Emilijos rankos, ši atsakė, kad tai neįmanoma, nes generolas yra pilietis tos valstybės, kuri šiurkščiai pamynė Lietuvos laisvę. 1829 m. kartu su motina aplankė Varšuvą, Krokuvą, iš pokalbių su giminaičiu Liudviku Pliateriu Emilija sužinojo, kad Lenkijoje bręsta sukilimas. 1830 m. mirus motinai, susirgo depresija, bandė suartėti su tėvu, bet tėvo atstumta įsijungė į sukilimo organizavimą. Pradėjo studijuoti karo taktiką ir su patikimais Lyksnos apylinkių gyventojais tyrinėti vietovę. Užmezgė ryšius su kitų apylinkių patikimais žmonėmis. Prieš pat sukilimo pradžią nuvyko į Vilnių tartis su Vyriausiuoju sukilėlių komitetu, tačiau komiteto nariai su mergina kariškais reikalais kalbėtis nepanoro. Šios savaitės iniciatyva yra žinomos pasaulio moterys. |
Naujienos
|
.jpg)
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
