Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Alžyro geografija – Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas. Alžyras yra Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Afrikos valstybė ir 10 pagal savo plotą pasaulyje. Ribojasi su Tunisu šiaurės rytuose (1034 km), su Libija rytuose (989 km), su Nigeriu pietryčiuose (951 km), su Maliu (1359 km) ir Mauritanija (460 km) pietvakariuose, su Maroku (1941 km) vakaruose (iš jų 42 km su nepriklausoma pasiskelbusia Vakarų Sachara). Bendras sausumos sienų ilgis – 6734 km. Iš šiaurės Alžyrą skalauja Viduržemio jūra (kranto linijos ilgis – 998 km). Krantai lėkšti, daug nedidelių įlankų (Arzevo, Bedžajos, Alžyro). Pietinę šalies dalį kerta Vėžio atogrąža. Alžyro paviršiaus vidutinis aukštis 900 metrų. Apie 85 % užima Sacharos dykuma, likusią teritoriją – daugiausia kalnai. Alžyro šiaurėje stūkso Atlaso kalnai, sudaryti iš dviejų pagrindinių kalnagūbrių – Tel Atlaso pakrantėje ir Sacharos Atlaso labiau į pietus. Tel Atlasą sudaro mažesni gūbriai: Tlemseno kalnai (aukštis iki 1843 m), Uarseniso masyvas (1983 m), Didžiosios (2308 m) ir Mažosios (2004 m) Kabilijos, Chodnos (1868 m) ir Konstantinos kalnai. Sacharos Atlasą sudaro Ksuro (2236 m), Amuro (2008 m), Uled Nailio (1613 m) masyvai. Tarp Tel Atlaso ir Sacharos Atlaso yra Aukštosios plynaukštės (iki 1200 metrų), o Tel Atlasą vagoja keletas slėnių ir lygumų (Sigas, Oranas, Šelifo upės slėnis, Mitidža, Iseras, Anaba). Šiaurės rytuose iškyla atskiras Atlaso kalnų masyvas – Oreso kalnai (iki 2328 m). Į pietus nuo Atlaso paviršius palaipsniui leidžiasi žemyn į dubumų juostą centriniame Alžyre. Šalies rytinėje pusėje plyti Šot Melrhiro lyguma, nusileidžianti iki -40 m žemiau jūros lygio. Už šių dubumų einant į pietus paviršius vėl kyla. Laiptuotos Tasilio Adžero, Achagaro, Muidiro, Tanezrufto, Tademaito plynaukštės juosia pietryčiuose stūksantį Achagaro kalnyną. Jame yra aukščiausia šalies vieta – Tahato kalnas (2908 m, kitur dar nurodoma 3003, 2918 m). Plynaukštes vagoja vadžiai ir senoviniai slėniai, o dykumos aplink akmeningos. Aplink Tadeimaito plynaukštę driekiasi smėlingi ergai – Didysis Rytų Ergas, Didysis Vakarų Ergas, Šešo ergas, Igidžio ergas. |
vasario 27 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater, Emilia Platerówna; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Justinave) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje. Grafų Pranciškaus Ksavero Broel-Pliaterio ir Onos Pliaterienės (Ana fon Mol) pirmagimė. Tėvai priklausė elitiniam Lietuvos aristokratijos sluoksniui, tačiau tarpusavyje vis rečiau rasdavo bendrą kalbą ir, kai Emilijai buvo 9 metai, išsiskyrė. Motina su dukra 1815 m. persikėlė gyventi pas gimines – grafo, inžinieriaus-majoro, vėliau Vilniaus gubernatoriaus Mykolo Pliaterio-Zybergo ir tetos Izabelės Helenos fon Zyberg dvarą Lyksnoje, netoli Daugpilio. Ši kultūringa, išsilavinusi šeima valdė keliasdešimt dvarų abiejuose Dauguvos upės krantuose. Dvaruose dirbo apie 15 000 baudžiauninkų. Emilijos lavinimuisi buvo paskirtas gimnazijos mokytojas Volfas, vėliau – iš Saksonijos dvarininkų kilęs bajoras, Daugpilio tvirtovės restauratorius, karo inžinierius, kapitonas, baronas Vilhelmas fon Dalvigas. Jis mokė matematikos ir istorijos, kuria E. Pliaterytė labai domėjosi. Susipažino su dvaro archyvu, žavėjosi Adomo Mickevičiaus personažais – lietuvaitėmis Živile, Gražina, prancūze Žana d'Ark, graikų tautos didvyre Babolina. Anksti išmoko valdyti ginklą, šaudyti ir fechtuotis, šaudymo pratybose pralenkdavo ne vieną pagarsėjusį šaulį. Buvo puiki jojikė, mėgdavo leistis į ilgas keliones raita. Ją lydėdavo pusbroliai lyksniškiai Liudvikas ir Kazimieras Bartolomiejus bei dusetiškiai Cezaris ir Vladislovas. Dvaro savininkai priklausė tam dvarininkų ratui, kurie rūpinasi savo pavaldiniais ir savo vaikams netrukdė bendrauti su valstiečių vaikais. Emilija dažnai lankydavosi pas kaimiečius, mokė valstiečių vaikus lenkų ir prancūzų kalbų, o gal mokėjo ir lietuviškai. Tai suformavo jos pažiūras ir charakterį. Kai Daugpilio tvirtovės komendantas generolas Michailas Kablukovas, kuris dažnai lankėsi dvare, paprašė Emilijos rankos, ši atsakė, kad tai neįmanoma, nes generolas yra pilietis tos valstybės, kuri šiurkščiai pamynė Lietuvos laisvę. 1829 m. kartu su motina aplankė Varšuvą, Krokuvą, iš pokalbių su giminaičiu Liudviku Pliateriu Emilija sužinojo, kad Lenkijoje bręsta sukilimas. 1830 m. mirus motinai, susirgo depresija, bandė suartėti su tėvu, bet tėvo atstumta įsijungė į sukilimo organizavimą. Pradėjo studijuoti karo taktiką ir su patikimais Lyksnos apylinkių gyventojais tyrinėti vietovę. Užmezgė ryšius su kitų apylinkių patikimais žmonėmis. Prieš pat sukilimo pradžią nuvyko į Vilnių tartis su Vyriausiuoju sukilėlių komitetu, tačiau komiteto nariai su mergina kariškais reikalais kalbėtis nepanoro. Šios savaitės iniciatyva yra žinomos pasaulio moterys. |
Naujienos
|
.jpg)
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
