Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 206 635 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Gervės Hulos ežero parke,  Izraelis Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis aprašymas=Šiuolaikinis lipizaneris Lipizaneriai arba Lipicai (kroat. Lipicanac, ček. Lipicán, veng. Lipicai, it. Lipizzano, serb. Lipicaner, slovėn. Lipicanec) – Europos jojamųjų arklių veislė, išvesta XVI a. Habsburgų imperijoje. Tai vadinamasis „barokinis žirgas“, stiprus, lėtai bręstantis ir ilgaamžis gyvūnas; kailis paprastai būna pilkas. Veislės pavadinimas kilęs iš Lipicos kaimo (it. Lipizza), kuris dabar yra Slovėnijoje, vieno iš pirmųjų įkurtų žirgynų, tuo metu priklausiusio Austrijai-Vengrijai, pavadinimo. Ten esantis žirgynas tebeveikia. Šiai veislei daugybę kartų kilo pavojus dėl Europoje vykusių karų, įskaitant Pirmosios koalicijos karą, Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių karių išgelbėti lipizaneriai išgarsėjo Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“. Lipizaneriai yra glaudžiai susiję su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje, Austrijoje, kur žirgai demonstruoja klasikinio dailiojo jojimo haute école arba „aukštosios mokyklos“ judesius, įskaitant labai reguliuojamus, stilizuotus šuolius ir kitus judesius, žinomus kaip „skrydis virš žemės“. Šie žirgai auginami Piberio federaliniame žirgyne, esančiame netoli Graco, Austrijoje, ir yra treniruojami taikant tradicinius, šimtmečius skaičiuojančius klasikinio dailiojo jojimo metodus. Aštuoni eržilai yra pripažinti klasikiniais veislės pamatiniais eržilais, visi kergti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Visi šiuolaikiniai lipizaneriai yra kilę iš šių aštuonių eržilų, o visų veislinių eržilų varde yra jų kraujo liniją sukūrusio reproduktoriaus vardas. Žinomos ir klasikinės kumelių linijos, kurių įvairūs veislių registrai pripažįsta net 35. Dauguma žirgų registruojami per Tarptautinės lipizanerių federacijos, kuri apima beveik 11 000 žirgų iš 19 šalių bei 9 valstybinius žirgynus Europoje, organizacijas nares. Daugiausia lipizanerių gyvena Europoje, mažiau – Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

sausio 18 d. įvykiai Lietuvoje 1401 − sudaryta Vilniaus-Radomo sutartis, patvirtinusi LDK savarankiškumą ir pripažinusi Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1916 − Žemaičių vyskupystės valdytojas Juozas Stakauskas su vokiečių valdžios atstovais sudarė sutartį, pagal kurią dvasininkai buvo atleisti nuo rekvizicijų, o vokiečiai mokėjo jiems algas. 1991 − sovietų desantininkų užgrobtuose Radijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veikti LKP (TSKP) televizija. Pasaulyje 1654 − Ukrainos kazokų lyderis Bogdanas Chmelnickis Maskvos valdovą pripažino savo suverenu, taip prijungdamas Ukrainą prie Rusijos. 1701 − Brandenburgo kurfiurstas Frydrichas III Karaliaučiuje karūnuotas Prūsijos karaliumi kaip Frydrichas I; susidarė Prūsijos karalystė. 1778 − kapitonas Džeimsas Kukas atrado Havajus ir juos pavadino Sendvičo salomis. 1871 − Prūsijos karalius Vilhelmas I Versalio rūmuose paskelbtas Vokietijos imperatoriumi; susidarė Vokietijos imperija. 1919 − prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija, baigusi pirmąjį pasaulinį karą. 1943 − Raudonoji armija pralaužė 16 mėnesių trukusią Leningrado blokadą. Keisti

Savaitės iniciatyva Tartu universiteto Centriniai rūmai Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas). 1632–1665 m. Gustavo akademija (lot. Academia Gustaviana), 1690–1710 m. Gustavo-Karolio akademija (Academia Gustavo-Carolina), 1802–1893 m. Imperatoriškasis Dorpato universitetas (vok. Kaiserliche Universität zu Dorpat}, 1893–1918 m. Imperatoriškasis Jurjevo universitetas (rus. Императорский Юрьевский университет), 1919–1940 m. Tartu universitetas, 1940–1941 m. Valstybinis Tartu universitetas, 1941–1944 m. Rytų krašto universitetas Dorpate (vok. Ostland-Universität in Dorpat), 1944–1989 m. Valstybinis Tartu universitetas, nuo 1989 m. Tartu universitetas. Tartu universitete yra 11 fakultetų ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 studentų ir 2860 darbuotojų. Rektorius nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. Alaras Karisas. Tartu universitetas yra prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Coimbra grupės narys. Įsteigtas 1632 m. birželio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), kurią 1583 m. įkūrė Steponas Batoras. Universitetą įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užkariavus Livoniją. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. balandžio 20–21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė Filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656 m., Švedijos-Rusijos karo metu, akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra aukštojo mokslo įstaigos. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Sausio 18 d. Kijevo srityje, Brovaruose, nukritus sraigtasparniui žuvo 18 žmonių, tarp jų – Ukrainos vidaus reikalų ministras, jo pavaduotojas ir valstybės sekretorius.[1] Sausio 17 d. Oficialiais duomenimis, pirmą kartą per 60 metų Kinijoje sumažėjo gyventojų.[2] Sausio 16 d. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos per praėjusius metus Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 54 tūkst.[3] Sausio 16 d. Egipto teismas už dalyvavimą 2019 m. protestuose 38 žmonėms skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes.[4] Sausio 15 d. Peru, Limoje ir dar trijuose šalies regionuose, paskelbta nepaprastoji padėtis, susirėmimų aukų skaičius perkopė 40.[5] Sausio 15 d. Nepale nukrito lėktuvas, skraidinęs 72 žmones.[6] Sausio 13 d. Įvyko sprogimas Lietuvos–Latvijos dujotiekio atkarpoje ties Pasvalio Vienkiemių kaimu.[7] Sausio 12 d. Džeimso Vebo kosminiu teleskopu aptikta pirmoji egzoplaneta – LHS 475 b.[8] Sausio 11 d. JAV dėl techninės klaidos sutrikus nacionalinės skrydžių kontrolės sistemos veiklai, atšaukta šimtai skrydžių.[9] Sausio 9 d. Kalifornijoje per smarkias liūtis žuvo mažiausiai 12 žmonių.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga