Lima

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lima
Lima
   Coat of arms of Lima.svg   
Ciudad de Lima-Peru.jpg
Miesto panorama
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė Peru vėliava Peru
Provincija Limos provincija
Įkūrimo data 1535 m.
meras Jorge Muñoz (2019-2022)
Gyventojų (2016) 10 852 210
Plotas 2 672 km²
Tankumas (2016) 4 061 žm./km²
Altitudė 154 m
Commons-logo.svg Vikiteka Lima

Lima (isp. Lima) – Peru sostinė ir didžiausias miestas. 7,74 mln. gyventojų (2005). Tai yra kultūrinis, pramonės ir finansinis šalies centras, išsidėstęs šalies vidurio vakaruose, prie Ramiojo vandenyno, Andų pašlaitėje. Kaljao (Callao) yra Limos uostas.

Išvystyta maisto, tekstilės, chemijos, naftos ir metalo apdorojimo pramonė. Yra tarptautinis oro uostas, universitetų, daug muziejų (istorijos, archeologijos, Peru kultūros, meno, antropologijos, etnografijos ir kt.), bažnyčių, vienuolijų. Lima dar žinoma kaip karalių miestas, čia gausu rūmų. Mieste išlikęs stačiakampis gatvių tinklas (iš dalies rekonstruotas XX a. viduryje). Į pietus nuo Rimako upės yra senamiestis, į šiaurės vakarus nuo senamiesčio – pramoniniai rajonai, į pietvakarius – administraciniai kvartalai (pastatyti XIX a.), į pietus ir pietryčius – vilų rajonai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą 1535 m. sausio 18 d. įkūrė ispanų konkistadoras Fransiskas Pisaras (Francisco Pizarro), pavadinęs jį „Karalių miestu“ (isp. Ciudad de los Reyes).

Iki 1821 m. Lima buvo Peru vicekaralystės, vėliau – nepriklausomos Peru Respublikos sostinė. 18811883 m. Lima buvo okupuota Čilės kariuomenės.

1687 m., 1746 m., 1966 m., 1970 m., 1974 m. miestas nukentėjo nuo žemės drebėjimų.

Daugiau kaip tris amžius Lima buvo pats svarbiausias ir didžiausias metropolis Pietų Amerikoje.

XX a. pabaigoje prie Limos prijungtas kiek į vakarus nuo jos esantis Kaljao uostamiestis.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Limos pavadinimas kilęs iš indėnų kalbos, tačiau neaišku kurios. Labiausiai tikėtina, kad tai arba aimarų kalbos žodis (lima-limaq – geltona gėlė), arba kečujų (rimaq – šneka, kalbėjimas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]