Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Tchik Njat Hanis (Thích Nhất Hạnh, vietnamietiškas tarimas: [tʰǐk̟ ɲə̌t hâjŋ̟ˀ], vardas gimimo metu – Nguyễn Xuân Bảo; g. 1926 m. spalio 11 d. – 2022 m. sausio 22 d.) – vietnamiečių tchien budistų vienuolis, taikos aktyvistas, poetas, daugybės knygų autorius ir mokytojas, įkūręs Slyvų kaimo tradiciją, pripažintą kertine vadinamam įsitraukiančiojo budizmo socialiniam judėjimui. Vadinamas „dėmesingo įsisavinimo tėvu“ ir laikomas viena pagrindinių religinių figūrų populiarinant budizmą ir ypač dėmesingą įsisąmoninimą Vakaruose. Septintojo dešimtmečio viduryje Njat Hanis įkūrė Jaunimo socialinių paslaugų mokyklą ir įsteigė budistų bendruomenę. Dėl konflikto su budistus persekiojusia Pietų Vietnamo valdžia ir prieš karą nukreipto aktyvizmo buvo priverstas išvykti iš šalies. 1967 m. Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis jį nominavo Nobelio taikos premijai. Njat Hanis įkūrė dešimtis vienuolynų ir praktikos centrų ir daug metų gyveno Slyvų kaimo vienuolyne, kurį įkūrė 1982 m. pietvakarių Prancūzijoje netoli Tenako gyvenvietės. Daug keliavo po užsienio šalis, vesdamas rekolekcijas ir pokalbius. Njat Hanis propagavo gilų klausymąsi kaip nesmurtinį konflikto sprendimą ir siekė didinti supratimą apie visų gamtos elementų tarpusavio ryšį. Savo knygoje „Vietnamas: Lotosas ugnies jūroje“ jis pirmą kartą pavartojo terminą „įsitraukiantis budizmas“. Vietnamą suvienijus komunistams ir šalyje įsigalėjus ateizmą propaguojančiai valdžiai, santykiai su nauja valdžia taip pat buvo sudėtingi. Dėl to 39 metus vienuolis gyveno tremtyje. 2005 m. jam buvo suteiktas leidimas apsilankyti savo gimtojoje šalyje. 2018 m. jis grįžo į Vietnamą į savo pradinę Tuhjau šventyklą, esančią netoli Hujės, kur gyveno iki savo mirties 2022 m. Njat Hanis nevartojo gyvulinės kilmės produktų, tokiu savo pasirinkimu praktikavęs nesmurtinį santykį su gyvūnais. Yra į lietuvių kalbą išverstų Tchik Njat Hanio knygų – „Kur auga lotosai“, „Ramybė su kiekvienu žingsniu“, „Senasis baltųjų debesų kelias“, „Gyvasis Buda, gyvasis Kristus“. |
spalio 20 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje |
.jpg)
|
Savaitės iniciatyva
Kongo Demokratinė Respublika, buvęs Zayras, ir buvusi Belgijos kolonija − valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kongu (2410 km), Centrine Afrikos Respublika (1577 km), Sudanu (628 km), Uganda (765 km), Ruanda (217 km), Burundžiu (233 km), Tanzanija (473 km), Zambija (1930 km), Angola (2511 km) ir Angolos anklavu Kabinda. Kranto linijos ilgis 40 km. Plotas 2 345 410 km². Gyventojų 62 660 521 (2006). Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima Kongo įduba − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuo Kyvaus ežero yra vulkaniniai Virungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiais Niamuragiros ir Niragongo vulkanais. Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus. Didžiausios upės yra Kongas ir jo intakai: Aruvimis, Ubangis, Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus. Kongo baseinui priklauso 9/10 Kongo Demokratinės Respublikos ploto. Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose yra Alberto, Eduardo, Kyvaus, Tanganikos, Mveraus, Mai Ndombės (Leopoldo II) ir Tumbos ežerai. Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana. Veisiasi antilopės, buivolai, drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, okapijos, liūtai, leopardai, gepardai, šakalai, hienos. Miškuose daug beždžionių, gyvačių, pelkėse − hipopotamų. Paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai. Didžiausias nacionalinis parkas − Upembos. Šios savaitės iniciatyva yra Kongo Demokratinė Respublika. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
