Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Britų armija (angl. British Army) – pagrindinės Jungtinės Karalystės sausumos kariuomenės pajėgos. Kartu su Karališkosiomis jūrų pajėgomis ir Karališkosiomis oro pajėgomis, ji sudaro Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas. 2022 m. duomenimis, britų armiją sudaro 80 976 nuolatiniai etatiniai darbuotojai, 3 949 gurkai ir 52 600 rezervo darbuotojų (29 401 savanoris armijos rezerve ir 23 199 nuolatinio rezervo darbuotojai). Nors šiuolaikinės britų armijos ištakos siekia 1707 m., Anglijos ir Škotijos kariuomenių pirmtakai buvo sudaryti 1660 m., Anglijos restauracijos metu. Terminas „britų kariuomenė“ buvo įvestas 1707 m. po Anglijos ir Škotijos sąjungos sutarties. Nors britų armijos nariai prisiekia ištikimybę monarchui, kuris yra vyriausiasis kariuomenės vadas, vis dėlto 1689 m. Teisių bilis ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymas reikalauja parlamento sutikimo, kad Karūna taikos metu galėtų išlaikyti nuolatinę kariuomenę. Dėl tos priežasties, parlamentas tvirtina kariuomenę bent kartą per penkerius metus peržiūrėdamas ginkluotųjų pajėgų įstatymą. Kariuomenę administruoja Gynybos ministerija, o jai vadovauja Generalinio štabo viršininkas. Britų armija, kurią daugiausia sudarė kavalerija ir pėstininkai, iš pradžių buvo viena iš dviejų Didžiosios Britanijos kariuomenės nuolatinių pajėgų (nuolatinės pajėgos – Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų dalys, kurioms pavesta kariauti sausumoje). Tuo tarpu, už britų artileriją, inžinierius, įtvirtinimus ir karinį aprūpinimą buvo atsakinga Ordino valdyba. 1855 m. Ordino valdyba buvo panaikinta, o jos pareigas perėmė britų armija. Britų armija dalyvavo karuose su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, įskaitant Septynerių metų karą, JAV nepriklausomybės karą, Napoleono karus, Krymo karą ir Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius karus. Didžiosios Britanijos pergalės daugumoje šių karų leido jai daryti įtaką pasaulio įvykiuose ir įsitvirtinti kaip viena iš pirmaujančių karinių ir ekonominių jėgų pasaulyje. Nuo Šaltojo karo pabaigos britų armija buvo dislokuota daugelyje konfliktinių zonų, dažnai kaip ekspedicinių pajėgų, koalicijos pajėgų ar Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos dalis. |
rugpjūčio 26 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Beždžionių raupai – infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Afrikoje aprašytos dvi genetiškai skirtingos beždžionių raupų viruso linijos: Kongo baseino ir Vakarų Afrikos. Jos skiriasi sukeliamos ligos sunkumu bei mirtingumo rodikliais. Kongo baseino variantas užkrečiamesnis ir mirtingumas siekia daugiau kaip 10 %, Vakarų Afrikos varianto mirtingumas siekia mažiau kaip 1 %. Pastarojo viruso atmaina labiau išplitusi, dėl kurio PSO paskelbė ekstremaliąją situaciją. Beždžionių raupai pirmą kartą buvo aptikti 1958 m., kai tarp tyrimams laikomų beždžionių prasidėjo į raupus panašios ligos protrūkis. Pirmasis žmogaus susirgimo atvejis buvo užregistruotas 1970 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje. 2003 m. beždžionių raupų susirgimo atvejai buvo užregistruoti JAV, įvežus infekuotų gyvūnų ir po artimo kontakto su naminiais žinduoliais, daugiausia graužikais. Nuo 2022 m. gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau pranešama iš šalių, nepriklausančių Vakarų ir Centrinės Afrikos regionui, kur ši virusinė liga ilgą laiką buvo endeminė. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų liepos 20 dienos duomenimis, beždžionių raupų atvejų nustatyta 72 valstybėse. Iš viso užregistruota daugiau kaip 15 800 šios virusinės ligos atvejų. Liepos 23 d. Pasaulio sveikatos organizacija tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija pripažino beždžionių raupų protrūkį. Inkubacinis ligos periodas yra nuo 5 iki 21 dienų (dažniausiai 6 – 13 d.). Liga paprastai trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Pirmieji ligos simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, limfmazgių padidėjimas (dažniausiai kaklo srities), raumenų, galvos ir nugaros skausmai, pasireiškiantys per penkias dienas po užsikrėtimo. Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios. Atsiradus bėrimams atslūgsta karščiavimas. Ant veido, delnų ir padų atsiranda į vėjaraupius (ligą reikia atskirti nuo vėjaraupių, prie kurių limfmazgių padidėjimo, dažniausiai, nebūna) panašių bėrimų, vėliau – odos pažeidimų, galinčių išplisti į kitas kūno vietas. Bėrimai gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta. Bėrimų skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Gyjančius šašus gali stipriai niežėti. Asmuo yra ligos nešiotojas tol, kol nukrinta visi šašai ir oda po jais visiškai sugyja. Dažnu atveju pasibaigus bėrimui lieka tamsių randų. Kasantis bėrimus, išlieka rizika užsikrėsti antrine odos bakterine infekcija. Taip pat sergant beždžionių raupais gali būti burnos ar akių gleivinių pažeidimų. Didžiausios rizikos grupei priskiriami vaikai, nėščiosios moterys bei asmenys, kurių imunitetas nusilpęs. Pastariesiems liga gali komplikuotis ir plaučių, smegenų uždegimais. Šios savaitės iniciatyva yra ligos. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
