Minskas

Minskas blrs. Мiнск, rus. Минск
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)
Minskas 53°54′0″ š. pl. 27°34′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Minsko rajonas
Įkūrimo data	1067
Meras	Vladimir Kukharev
Gyventojų (2020)	2 020 600
Plotas	348,85 km²
Tankumas (2020)	5 792 žm./km²
Tinklalapis	www.minsk.gov.by
Vikiteka	Minskas
Kirčiavimas	Mìnskas

Minskas (blrs. Мiнск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск, taip pat įvairiu metu Меньск, Менеск, Міньск; rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Istorija

Nuo 1067 m. žinomas kaip Менеск. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. 1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine.

Per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Pokario metais miestas atstatytas. 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Geografija

Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svislotės upę (2015 m.)

Minsko centras (2007 m.)

Minsko centras (2014 m.)

Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymas

Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):

1. ██ Centrinis rajonas (blrs. Цэнтральны)

2. ██ Tarybinis rajonas (blrs. Савецкі)

3. ██ Gegužės pirmosios rajonas (blrs. Першамайскі)

4. ██ Partizanų rajonas (blrs. Партызанскі)

5. ██ Gamyklų rajonas (blrs. Заводскі)

6. ██ Lenino rajonas (blrs. Ленінскі)

7. ██ Spalio rajonas (blrs. Кастрычніцкі)

8. ██ Maskvos rajonas (blrs. Маскоўскі)

9. ██ Frunzės rajonas (blrs. Фрунзенскі)

Pramonė

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Transportas

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.

Švietimas ir kultūra

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.

Architektūra

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Sportas

Futbolas

• FK Ataka Minsk (1986–1998)
• FK Darida (2000–2008)
• FK Dinamo Minsk
• FK Dinamo-93 Minsk (1992–1998)
• FK SKVIČ (2000–2014)
• FK Minsk
• FK Partizan Minsk (2002–2014)
• Torpedo Minsk (1947–2019)
• FK Zvezda-BGU Minsk
• FK Krumkačy Minsk
• FK Energetyk-BDU

Motobolas

• Motobolo klubas „Zaria“

Minskas ir Lietuva

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 1928–1937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.

Nuotraukų galerija

• 

  Po vokiečių dirižablio bombos pataikymo į vieną Minsko namų. 1915 m. spalio 3 d.

• 

  Karo veiksmų sugriautas Minskas 1944 m.

• 

  Miesto vaizdas (2002 m.)

• 

  Minsko vaizdas nuo Svislotės upės (2011 m.)

• 

  Miesto vaizdas per žiemos metu užšalusią Svislotės upę (2013 m.)

• 

  Prie Staražovskio gatvės Minsko daugiabučiai ir Svislotės upė (2005 m.)

Nuorodos

• locator.by / Карта Мінска (žemėlapis)
• openstreetmap.org / Геаграфічныя дадзеныя па тэме Мінск (žemėlapis)
• minsk.gov.by / Минский городской исполнительный комитет, Rusiškai
• radzima.org / Гісторыя Мінска, Gudiškai
• youtube.com / НОВЫЙ МИНСК 1954, Rusiškai
• youtube.com / Dokumentation „Minsk (Минск: столица советской Белоруссии)“ 1969, Rusiškai