Jungtinių Tautų Organizacija
| |||||
| |||||
| Būstinė | Manhatanas, Niujorkas, Niujorko valstija, JAV | ||||
| Oficialios kalbos | Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų | ||||
| Tipas | Tarptautinė organizacija | ||||
| Narystė | 193 valstybės narės 2 valstybės stebėtojos | ||||
| JT Generalinis sekretorius | António Guterres | ||||
| Įkurta | Jungtinių Tautų Chartija 1945 m. birželio 26 d.[a] | ||||
| Svetainė | un.org | ||||
Jungtinių Tautų Organizacija[b] (JTO) arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.[2] JTO būstinė įsikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra Ženevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.
Jungtinių Tautų Organizaciją sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijoje, vykusioje 1943 metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. 1944 metų antrojoje pusėje Prancūzijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir TSRS atstovai Vašingtone nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.
1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė Jungtinių Tautų chartiją pasirašiusi 51 valstybė.
Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.
Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po 1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]
JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.
JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.
Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai:
- Siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
- Puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
- Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms;
- Būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru.
Nuo 1990 metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:
- Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą;
- Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą;
- Skatinti lyčių lygybę bei daugiau teisių suteikti moterims;
- Sumažinti vaikų mirtingumą;
- Stiprinti gimdyvių sveikatą;
- Įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;
- Užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą;
- Suburti pasaulio visuomenę tolimesnei žmonijos raidai užtikrinti.
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai JTO organai:
- Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
- Jungtinių Tautų Saugumo Taryba
- Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba
- Jungtinių Tautų Sekretoriatas
- Tarptautinis Teisingumo Teismas
- Jungtinių Tautų Globos Taryba (šiuo metu nevykdanti veiklos)
Generaliniai sekretoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1945–1946 m. Gledvinas Džebas (Jungtinė Karalystė)
- 1946–1952 m. Triugvė Li (Norvegija)
- 1953–1961 m. Dagas Hamaršeldas (Švedija)
- 1961–1971 m. U Thantas (Birma; dab. Mianmaras)
- 1972–1981 m. Kurtas Valdheimas (Austrija)
- 1982–1991 m. Chavjeras Peresas de Kueljaras (Peru)
- 1992–1996 m. Butrosas Butrosas Galis (Egiptas)
- 1997–2006 m. Kofis Ananas (Gana)
- 2007–2017 m. Ban Ki Munas (Pietų Korėja)
- nuo 2017 m. António Guterres (Portugalija)
JT specializuotosios agentūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkosauginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su aplinkos apsaugos klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad Subalansuotos plėtros arba Europos ekonominėje komisijoje. Miškų forumas taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.[3]
Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia Žmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.
- 1972 m. – Žmogaus aplinkos konferencija (Stokholmas)
- 1982 m. – Stokholmas+10 (Nairobis)
- 1992 m. – Aplinkos ir plėtros konferencija (Rio de Žaneiras)
- 2002 m. – Žemės susitikimas dėl darnios plėtros (Johanesburgas)
- 2012 m. – Konferencija dėl darnios plėtros (Rio de Žaneiras)
Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad Biologinės įvairovės, Bendrosios klimato kaitos, Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kitų.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Charter of UN Chapter I“. www.un.org (anglų). 2015-06-17. Suarchyvuotas originalas 2017-10-28. Nuoroda tikrinta 2018-11-22.
- ↑ „International Organization“. National Geographic Society (anglų). 2012-12-23. Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-10-24.
- ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8
