Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 202 353 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Pastato griuvėsiai Alkatraso saloje,  Kalifornija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Lietuva (žalia) ir Liuksemburgas (oranžinė) pasaulio žemėlapyje Lietuvos–Liuksemburgo santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Liuksemburgo. Tarpukariu santykiai tarp dviejų valstybių buvo užmegzti po 1924 metų. Liuksemburgas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1992 m. liepos 2 d. Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Briuselyje, o Liuksemburgui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje. Vilniuje ir Kaune veikia Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės garbės konsulatas, Liuksemburge – Lietuvos garbės konsulatas. Veikia Liuksemburgo lietuvių bendruomenė (įkurta 2007 m. lapkritį). Tuo tarpu Lietuvoje gyvenančių liuksemburgiečių bendruomenė labai maža – Lietuvoje 2021 m. pradžioje užregistruoti trys Liuksemburgo piliečiai. Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupė (dabartinis pirmininkas – Valdas Rakutis (TS-LKD)). Apie 1910 m. Liuksemburge, daugiausia Eše prie Alzeto, dirbusių anglių kasyklose, metalo apdirbimo pramonėje. Lietuvių kultūrinis gyvenimas vyko vadinamojoje Café des Lithuaniens. 1910–1930 m. Eše prie Alzeto veikė Lietuvių švietimo draugija ir Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopa. Manoma, kad Lietuva ir Liuksemburgas diplomatinius santykius užmezgė po 1924 m. 1934 m. buvo įkurtas Draugijos užsienio lietuviams remti skyrius, kurio vienas tikslų buvo mokyti lietuvių vaikus lietuviškai. Per pasaulinę ekonominę krizę 1929–1933 m. lietuvių skaičius Liuksemburge ėmė mažėti, o po Antrojo pasaulinio karo visai išnyko. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

kovo 19 d. įvykiai Lietuvoje 1938 − Lietuva priėmė Lenkijos paskelbtą ultimatumą ir užmezgė su ja diplomatinius santykius. 1972 − pogrindyje pradėta leisti Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (1972–1989). Pasaulyje 1571 − Ispanija okupavo Manilą. 1933 − Portugalijoje įvyko referendumas, kuriuo priimta konstitucija, įtvirtinusi Antonio de Oliveira Salazaro režimą, vadintą „Estado Novo“. Keisti

Savaitės iniciatyva Panamos kanalo zonos žemėlapis Panamos kanalo zona (angl. Panama Canal Zone, isp. Zona del Canal de Panamá) – neorganizuota JAV valda, buvusi Panamos valstybėje, aplink Panamos kanalą. Apėmė patį kanalą ir 8,1 km teritoriją kiekvienoje jo pusėje. Tiesa, į šią zoną nepateko greta kanalo esantys Kolono ir Panamos miestai. Panamos kanalo zona sudaryta 1903 m., pagal Hay–Bunau-Varilla sutartį. Sudarius Gatuno tvenkinį ši zona buvo išplėsta. JAV šioje teritorijoje galėjo laisvai kurti karines bazes, infrastruktūrą. Teritorija buvo administruojama iš Balboa uostamiesčio. 1977 m. buvo pasirašyta Torichoso–Karterio sutartis, kuri numatė, kad nuo 1979 m. Panamos kanalo zona bus valdoma abiejų šalių bendrai, o 1999 m. atiteks Panamai. Dabar ši teritorija priklauso Panamai, įeina į Panamos ir Kolono provincijas. Panamos kanalo zona nebuvo kaip nors atskirta nuo Panamos, vyko laisvas žmonių ir prekių judėjimas. Teritorijai vadovavo gubernatorius, veikė atskira policija, teismai, ligoninė. Čia buvo įkurta daug oro, vandens ir sausumos karinių bazių. Zonoje gyveno kanalo statybininkų palikuonys, asmenys, prižiūrintys kanalo infrastruktūrą, karinis personalas, todėl čia buvo būdingas amerikietiškas miestų planavimas, steigėsi JAV populiarios bažnyčios, skautų klubai. Buvo plačiai paplitęs rasizmas. Dėl savo neapibrėžto statuso kildavo daug klausimų dėl zonoje gimusiųjų pilietybės. 1937 m. buvo garantuota JAV pilietybė visiems zonoje gimusiems asmenims, kurių bent vienas iš tėvų yra amerikietis. Panamos zonoje gimė buvęs kandidatas į JAV prezidentus Džonas Makeinas. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra istorinės JAV teritorijos. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Kovo 19 d. Į Tarptautinę kosminę stotį atvyko 3 Rusijos kosmonautai.[1] Kovo 18 d. Pasak JTO, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 3,2 mln. gyventojų, dar 6,5 mln. perkelti šalies viduje.[2] Kovo 16 d. Šiaurės rytų Japoniją sukrėtė 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimas.[3] Kovo 16 d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos dėl sukelto karo Ukrainoje.[4] Kovo 15 d. Senegalas pradėjo karinę operaciją prieš Kazamanso separatistus.[5] Kovo 14 d. Vakarų Etiopijoje, Benišangul-Gumuzo regione, per ginkluotos grupuotės antpuolį žuvo mažiausiai 53 žmonės.[6] Kovo 12 d. Saudo Arabijoje per vieną dieną įvykdyta egzekucija 81 žmogui.[7] Kovo 12 d. Antalijoje įvyko pirmasis nuo 2009 m. Turkijos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrų susitikimas.[8] Kovo 10 d. Islamo valstybė naujuoju savo vadu paskelbė Abu Hasaną al Hašimį al Kurašį.[9] Kovo 9 d. Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo konservatyvių pažiūrų opozicijos kandidatas Yoon Suk-yeol.[10] Kovo 9 d. Mirė pirmasis pacientas, kuriam buvo persodinta genetiškai modifikuotos kiaulės širdis.[11] Kovo 9 d. LR Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti išlaidas krašto apsaugai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto.[12] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga