Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 199 872 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Europinių bitininkų pora Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Vidurio ir rytų Europa, sudarius Rygos sutartį Rygos taika, dar vadinama Rygos sutartimi (lenk. Traktat Ryski) – 1921 m. kovo 18 d. Rygoje Lenkijos, Sovietų Rusijos (taip pat veikiančios Sovietų Baltarusijos vardu) ir Sovietų Ukrainos pasirašytas taikos susitarimas. Sutartis užbaigė Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karą, padalijo ginčijamas teritorijas Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sutartimi nustatytos sovietų ir lenkų sienos išliko iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau jos perbraižytos per Jaltos konferenciją ir Potsdamo konferenciją. Sąjungininkų valstybės iš pradžių nenorėjo pripažinti sutarties, kuri buvo sudaryta joms nedalyvaujant. Pokario konferencijose manyta, jog Lenkijos ir Rusijos siena turinti eiti Kerzono linija, o Lenkijos teritorijos riba, nustatyta sutartyje, buvo apie 250 km į rytus nuo jos. Vis dėlto, Prancūzijos parama Lenkijai lėmė tai, kad 1923 m. kovo mėn. šią sieną pripažino Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija, o balandį – JAV. Lenkijoje Rygos taika nuo pat pradžių buvo kritikuojama. Sutartis laikyta trumparegiška, teigta, kad dauguma Lenkijos pergalių per Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karą liko neišnaudotos taikos derybų metu. Juzefas Pilsudskis Rygos derybose dalyvavo tik stebėtojo teisėmis ir pavadino sudarytą sutartį „bailia“. Pilsudskis manė, kad susitarimas yra trumparegiškas politinis sprendimas, Lenkijai apleidžiant sąjungininkus Ukrainoje. 1921 m. gegužės 15 d. jis atsiprašė Ukrainos karių per vizitą internavimo stovykloje Kališe. Sutartis iš dalies prisidėjo prie jo plano sukurti Lenkijos vadovaujamą Rytų Europos „Intermariumo“ federaciją žlugimo, nes kai kurios federacijos teritorijos dalys buvo perduotos sovietams. Sovietų vadovo Lenino sutartis taip pat netenkino, nes privertė atsisakyti planų išplėsti sovietinę revoliuciją į vakarus. Baltarusijos ir Ukrainos nepriklausomybės judėjimai šią sutartį vertino kaip nesėkmę. Keturi milijonai ukrainiečių ir daugiau nei milijonas baltarusių gyveno Lenkijai priklausančiose teritorijose. Remiantis vienu skaičiavimu, tik 15 % rytų Lenkijos gyventojų buvo lenkų tautybės. Naujoji sutartis pažeidė Lenkijos karinio aljanso su Ukrainos Liaudies Respublika, vadovaujama Simono Petliūros, sąlygas (Varšuvos sutartis), kurios draudė sudaryti vienašališką taiką. Tai pablogino Lenkijos ir ukrainiečių (palaikiusių Petliūrą) santykius. Ukrainiečiai manė, kad Lenkija išdavė sąjungininkę Ukrainą. Tuo vėliau pasinaudojo Ukrainos nacionalistų organizacija, tai prisidėjo prie didėjančios įtampos ir lenkų žudynių ketvirtame ir penktajame dešimtmetyje. Iki 1921 m. pabaigos dauguma Lenkijos sąjungininkų Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos baltųjų pajėgų buvo sunaikintos sovietų pajėgų arba kirto sieną į Lenkiją ir nusiginklavo. Pasak baltarusių istoriko Andriaus Savčenko, naujoji rytinė Lenkijos siena buvo „kariniu požiūriu nesaugi ir ekonomiškai neperspektyvi“. Taip pat ji kėlė etninius neramumus, nes susidariusios mažumos Lenkijoje buvo per didelės, kad jas būtų galima ignoruoti ar nutautinti, ir per mažos, kad gautų norimą autonomiją. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

spalio 11 d. įvykiai Lietuvoje 1858 − Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės dekanatus ir paragino skleisti blaivybę. Ši diena laikoma Blaivybės sąjūdžio pradžia. 1919 − atkurtasis Vilniaus universitetas pavadinamas Stepono Batoro vardu. 2001 − įkurtos Lietuvos Lauko pajėgos. Pasaulyje 1881 − amerikietis Deividas Hendersonas Hiustonas užpatentavo pirmąją fotojuostelę. 1899 − prasidėjo Būrų karas. 1962 − prasidėjo II Vatikano susirinkimas, atšaukęs privalomą mišių laikymą lotynų kalba. 1984 − JAV astronautė Keitė Salivan (Dr Kathryn Dwyer Sullivan) kosminio skrydžio metu išėjo į atvirą kosmosą (pirmoji iš amerikiečių moterų). Keisti

Savaitės iniciatyva Kundos kultūros įrankiai, Estijos Istorijos muziejus Estijos istorija – Estijos teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai. XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo Kalavijuočių ordinas, čia pradėjęs kryžiaus žygius (1200-1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje vokiečių atvykėlių mažuma sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į liuteronybę. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių Rusijos, Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valstybių objektu. Po 1558-1583 m. Livonijos karo dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant Karoliui XI, tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai Šiaurės kare. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo Rusijos imperijos dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.), kuris sukėlė Rusijos imperijos subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su Raudonąja Armija ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl Didžiosios depresijos gresiant populistiniam judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į Vokietiją. Antrojo pasaulinio karo metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų. 1944 m. šalį vėl okupavo Sovietų Sąjunga. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į NATO ir 2004 m. į Europos Sąjungą. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra prieš 30 m. rugpjūtį nepriklausomybę paskelbusios valstybės. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Spalio 11 d. Prisaikdintas naujasis Austrijos federalinis kancleris Aleksanderis Šalenbergas.[1] Spalio 11 d. Nobelio ekonomikos premiją gavo Deividas Kardas, Džošua D. Angristas ir Gvidas V. Imbensas už įžvalgas apie darbo rinką ir „natūralius eksperimentus“.[2] Spalio 9 d. Kilus korupcijos skandalui, iš posto pasitraukė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas.[3] Spalio 9 d. Suskaičiavus beveik visus balsus, paaiškėjo, kad Čekijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinės partijos.[4] Spalio 9 d. Slovėnija skyrė Lietuvai 40 km koncertinos, šalį pasiekė pirmieji 20 kilometrų medžiagos ir montavimo detalės.[5] Spalio 8 d. Norvegijoje Darbo ir Centro partijos sutarė suformuoti naują mažumos vyriausybę, jai vadovaus Darbo partijos lyderis Jonas Gahr Støre.[6] Spalio 8 d. Nobelio taikos premija atiteko žurnalistams Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.[7] Spalio 7 d. Nobelio literatūros premijos laureatu tapo Abdulrazakas Gurnah už darbus, išryškinančius kolonializmą.[8] Spalio 6 d. Nobelio chemijos premiją pelnė Benjaminas Listas ir Davidas W.C. MacMillanas „už asimetrinės organokatalizės vystymąsi“.[9] Spalio 5 d. Rumunijoje žlugo liberalo Florino Citu vadovaujama vyriausybė.[10] Spalio 4 d. Nobelio medicinos ir fiziologijos premijos laureatais paskelbti Davidas Juliusas ir Ardemas Patapoutianas už „temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą“.[11] Spalio 4 d. Pareigas pradėjo eiti naujasis Japonijos premjeras Fumijo Kišida.[12] Spalio 2 d. Į Žemę atsiųstos pirmosios Europos kosmoso agentūros ir Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros zondo „BepiColombo“ padarytos Merkurijaus paviršiaus nuotraukos.[13] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga