Lietuvos didysis kunigaikštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo titulas.

Lietuvoje didžiojo kunigaikščio titulas įsigalėjo Vytauto valdymo metais, oficialiai patvirtintas 1401 m. Vilniaus-Radomo sutartimi. XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje Vilniaus katedroje

vykdavo naujojo didžiojo kunigaikščio inauguracijos, tais laikais tai buvo vadinama pakėlimu. Žygimantui Augustui 1564 m. atsisakius Lietuvos sosto paveldėjimo teisės ir 1569 m. sudarius Liublino uniją su Lenkija buvo atsisakyta insignijų ir atskiros inauguracijos. Didžiojo kunigaikščio titulas buvo naudojamas greta Lenkijos karaliaus titulo. Lietuvos–Lenkijos literatūroje jis buvo minimas iki valstybės žlugimo 1795 m. Formaliai iki pat 1917 m. Rusijos carai taip pat vadinosi Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.

Lietuvoje XIV–XV a. buvo būdinga stipri didžiojo kunigaikščio valdžia. Didysis kunigaikštis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teisėjas. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima, tačiau griežtos paveldėjimo tvarkos nebuvo. Faktiškai teises į didžiojo kunigaikščio sostą turėjo visi jo sūnūs, todėl sostas galėjo pereiti bet kuriam iš jų.

Lietuvos didieji kunigaikščiai iki ATR

     Gediminaičiai

     Jogailaičiai

     Kęstutaičiai

Ženklu * pažymėti asmenys kurie laikomi dinastijos, arba jos atšakos, pradininkais.

Vardas	Vaizdas	Valdymo metai	Tikėjimas
Mindaugas		1239 – 1263	Lietuviška pagonybė (laikinai priėmęs krikštą politiniais tikslais).
Treniota		1263 – 1264	Lietuviška pagonybė.
Vaišelga		1264 – 1267	Stačiatikybė (augo kaip Lietuvos pagonis).
Švarnas		1267 – 1268
Traidenis		1269 – 1281	Lietuviška pagonybė.
Daumantas		1282 – 1285	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė.
Butigeidis		1285 – 1291	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė.
Butvydas		1291 – 1295	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė.
Vytenis		1295 – 1315	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė. Vėliau galimai krikštytas.
Gediminas		1316 – 1341	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė. Bandė priimti krikštą.
Jaunutis		1341 – 1345	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė. Politiniais tikslais priėmė stačiatikybę.
Algirdas		1345 – 1377	Lietuviška pagonybė.
Jogaila *		1377 – 1381	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė (svarstė politiniais sumetimais priimti stačiatikybę, priėmė krikštą).
Kęstutis *		1381 – 1382	Lietuviška pagonybė.
Jogaila *		1382 – 1392	Tikėtina, jog lietuviška pagonybė (svarstė politiniais sumetimais priimti stačiatikybę, priėmė krikštą).
Vytautas		1392 – 1430	Tikėtina, lietuviška pagonybė, o vėliau katalikybė. Politiniais siekiais buvo priėmęs stačiatikių ir katalikų krikštą.
Švitrigaila		1430 – 1432	Augintas stačiatikiu, vėliau priėmė katalikišką krikštą, tačiau ir toliau rėmėsi daugiausia stačiatikiška LDK bajorija.
Žygimantas Kęstutaitis		1432 – 1440	Pasak nepatvirtintų šaltinių, lietuviška pagonybė. Žinoma, jog katalikišką krikštą priėmė pats, o ne tokiu užaugo. Žinoma, jog nebuvo stačiatikis.
Kazimieras Jogailaitis		1440 – 1492	Katalikybė.
Aleksandras Jogailaitis		1492 – 1506	Katalikybė.
Žygimantas Senasis		1506 – 1544	Katalikybė.
Žygimantas Augustas		1544 – 1572	Katalikybė.

LDK monarchų valdymo metai

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos didieji kunigaikščiai.
• Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas (sud. Vytautas Spečiūnas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 151 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01535-8
• Lietuvos valdovai (sud. Zigmantas Kiaupa). – Kaunas: Šviesa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04521-7
• Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2008. – 408 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05213-3
• Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas (sud. Nelija Asadauskienė). – Kaunas: Šviesa, 2009. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05494-6