Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 199 142 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Sraigės ūkas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Lietuvos karo aviacijos karys, tarp 1930 ir 1940 m. Karo aviacijos Mokomoji eskadrilė buvo Lietuvos kariuomenės aviacijos pajėgų dalis, veikusi 1920–1940 m., įsikūrusi Kauno Žagariškių / Aleksoto aerodrome. Lietuvos karinės aviacijos Mokomoji eskadrilė buvo suformuota 1920 m. rugsėjo 1 d., po to, kai išleidusi vienintelę laidą, 1919 m. įkurta Karo aviacijos mokykla tų pačių metų gruodį buvo uždaryta. Po šios reformos lakūnų ir žvalgų rengimas buvo perkeltas į Mokomąją ir, iš dalies, – į kitas eskadriles. Naujai atvykstantieji mokytis (daugiausia – karininkai iš Karo mokyklos ar kitų kariuomenės dalinių) formaliai buvo paskirstomi į visas eskadriles, jose gaudavo algą ir maitinimą, o teorinius ir skraidymo mokslus eidavo Mokomojoje oro eskadrilėje, kurioje juos mokė iš kovinių eskadrilių komandiruoti karo lakūnai bei samdomi dėstytojai. Preliminariais duomenimis, 1919–1940 m. buvo parengti ne mažiau kaip 338 lakūnai ir oro žvalgai. Tačiau dalis karių keletą kartų dalyvavo rengimo sistemoje, be to, ne visi baigę pradinį teorinio ir praktinio rengimo etapą tarnavo karo aviacijoje ir vykdė su skraidymu susijusias užduotis. Iš 338 karių 305 pradinį teorinį ir praktinį rengimo etapą baigė vieną kartą ir toliau jį tęsė antrojoje pakopoje. Prie šio skaičiaus dar turėtų būti pridėti 10 lakūnų ir oro žvalgų, kurie į tarnybą buvo priimti iš rezervo. 1921–1925 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema tik iš dalies patenkino tuomečius poreikius: tuo laikotarpiui Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pastatyti nauji ir suremontuoti 49 trofėjiniai koviniai lėktuvai, dar 18 naujų lėktuvų įsigyta Italijoje ir Čekoslovakijoje. Per šį laikotarpį parengti tik 47 lakūnai ir oro žvalgai bei papildomai apmokyta 12 Karo aviacijos mokyklos 1919 m. laidos absolventų. Dėl lakūnų stokos nebuvo išnaudojamas turimas techninis potencialas: pavyzdžiui, 1925 m. pabaigoje dvi eskadrilės buvo beveik nesukomplektuotos – 1-ojoje eskadrilėje buvo tik 4 lakūnai; lakūnų trūko ir 1925 m. rugpjūčio 1 d. pradėtai formuoti 4-ajai eskadrilei. 1932 m. atnaujintuose karo aviacijos taikos metų etatų sąrašuose buvo numatytas 81 skraidančiojo personalo etatas, tačiau 1926–1932 m. buvo parengti 55 lakūnai ir oro žvalgai, kas sudarė 68 proc. visų etatiniame sąraše numatytų skraidančiojo personalo karių. Iš dviejose naikintuvų eskadrilėse numatytų 18 lakūnų etatų, 1932 m. pabaigoje buvo užimti 15. Skraidančiojo personalo rengimo sistemai taip pat nuolat tekdavo kompensuoti dėl įvairių priežasčių mažėjantį parengtų karių skaičių. 1919–1940 m. aviakatastrofose žuvo 25 skraidančiojo personalo kariai, kurie buvo baigę pirmąją praktinio ir teorinio rengimo pakopą. Dar 5 parengti kariai mirė nuo ligų ir sužeidimų, nesusijusių su tarnyba. Trūkstant skraidančiojo personalo, jis buvo papildomas specialiai parengto rezervo kariais. Skraidančiojo personalo poreikį pavyko patenkinti tik apie 1939 m. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

rugpjūčio 13 d. įvykiai Lietuvoje 1961 − užbaigtas dujotiekio Dašava–Vilnius tiesimas. 1990 − Algirdas Antanas Avižienis išrinktas atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Pasaulyje 1512 − Tenočtitlano žlugimas: Hernano Korteso pajėgos užėmė Actekų sostinę Tenočtitlaną. 1913 − Haris Brirlis elektrinėje krosnyje pagamino pirmąjį nerūdijantį plieną. 1923 − Į Gdynę atplaukė pirmasis didelis jūrinis laivas. 1961 − Pradėta statyti Berlyno siena. Keisti

Savaitės iniciatyva Akmenslydžio akmenys Akmenslydis (kerlingas; angl. Curling) – komandinis olimpinis žiemos sportas, vad. „šachmatai ant ledo“. Akmenslydis populiariausias Kanadoje, taip pat JAV, Škotijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Žaidimo esmė: stačiakampėje ledu dengtoje aikštelėje leisti savo akmenis taip, kad jie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio („namų centro“). Akmens slydimo greitis papildomai gali būti reguliuojamas ledo trynimu prieš akmenį, priešininkų komandos akmenų išmušimu (ir pan.). Akmenslydis atsirado XVI a. Škotijoje. Tuo metu jis buvo žaidžiamas ant užšalusių upių ir ežerų ledo. 1838 m. buvo įkurtas Karališkasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. The Royal Caledonian Curling Club). Pasaulinė kerlingo federacija buvo įkurta 1966 m. Perte (Perth) Škotijoje. Nuo 1955 m. vyksta Europos čempionatai, taip pat rengiami pasaulio vyrų (nuo 1959 m.) ir moterų (nuo 1979 m.) čempionatai. Nuo 1998 m. akmenslydis yra oficialus žiemos olimpinių žaidynių sportas. Turine (Italija) 2006 m. vežimėlių akmenslydis tapo parolimpine sporto šaka. Lietuvos kerlingo asociacija (LKA) įkurta 2002 m. (Pasaulinės akmenslydžio federacijos narė nuo 2003 m.). Nuo 2004 m. Lietuvos komandos pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nuo 2005 m. organizuojamas Baltijos šalių čempionatas, nuo 2005 m. – Lietuvos akmenslydžio čempionatas. 2006 m. Lietuvos akmenslydžio moterų, vyrų ir mišrios akmenslydžio komandos dalyvavo Europos akmenslydžio čempionate. Pasauliniame komandų reitinge Lietuvos vyrų ekipa yra 35-ta, o moterų - 31-ma (2009-2010 m.). Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra sportas. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Rugpjūčio 12 d. Talibano kovotojai užėmė trečią didžiausią Afganistano miestą – Heratą.[1] Rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paprašė teismo leisti suimti 26 dėl riaušių, vykusių rugpjūčio 10 d., prie Seimo sulaikytus asmenis.[2] Rugpjūčio 11 d. Liepą JAV infliacija ir toliau buvo sparčiausia per pastaruosius trylika metų, palyginus su mėnesiu prieš tai, kainos augo 0,5%.[3] Rugpjūčio 10 d. Kinija, argumentuodama Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu, pranešė atšaukianti konsultacijoms savo ambasadorių Lietuvoje.[4] Rugpjūčio 9 d. Paskelbtoje Jungtinių Tautų 234 mokslininkų iš 60-ties šalių ataskaitoje perspėjama, kad pagal optimistinį scenarijų per ateinančius dvidešimt metų pasaulio klimatas atšils 1,5 °C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės perversmo.[5] Rugpjūčio 7 d. Graikijoje nesiliaujant gaisrams, evakuojama tūkstančiai vietos gyventojų bei turistų.[6] Rugpjūčio 6 d. Moldovos parlamentas patvirtino proeuropietišką vyriausybę, vadovaujamą buvusios finansų ministrės Natalijos Gavrilitos.[7] Rugpjūčio 6 d. Talibanas užėmė pirmąją Afganistano provincijos sostinę – Zarandžą.[8] Rugpjūčio 5 d. Tigrajų sukilėliai užėmė gretimame Amharų regione esantį Lalibelos miestą.[9] Rugpjūčio 4 d. Tvorą pasienyje su Baltarusija planuojama statyti iš Lietuvos skolintų lėšų.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga