Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 200 856 straipsniai Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Pirmojo pasaulinio karo metais Lauksargių geležinkelio stotyje kraunamos avižos Geležinkelis Pagėgiai–Šilėnai – 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, Lietuvoje jungianti Pagėgių ir Šilėnų mazgines geležinkelio stotis. Naudojama kroviniams pervežti. Dar 1905–1906 m. tuometiniuose Rytprūsiuose buvo nutiestas 1435 mm vėžės geležinkelis iš Pagėgių į Lauksargius ir toliau iki valstybinės sienos su Rusijos imperija, tikintis, kad ši 22,37 km ilgio trasa netrukus bus pratęsta iki Rygos. 1914 m. kilo Pirmasis pasaulinis karas ir ši linija atsidūrė netoli vokiečių Rytų fronto. Norėdama sustiprinti ryšį tarp Rytprūsių ir vad. Dauguvos fronto (dab. Latvijos teritorijoje) kaizerinės Vokietijos karinė vadovybė 1915 m. rugsėjo 12 d. įsakė šią liniją pratęsti Šiaulių kryptimi. Karo statybininkų laukė didelis iššūkis: sėkmingai kirsti gilų Dubysos slėnį ir tinkamai įsilieti į carinės Rusijos geležinkelį Kaišiadorys–Liepoja. Techniniai reikalavimai griežti: mažiausias kreivės spindulys – 300 m, nuolydis – ne didesnis kaip 1,0 ‰ . Trasą nuspręsta tiesti buv. Kauno gubernijos Raseinių ir Šiaulių apskrityse, ji turėjo eiti netoli strateginio vieškelio Tilžė–Šiauliai (dab. Magistralinis kelias A12) ir kirsti jį. Tų pačių metų rugsėjo 14 d. darbai prasidėjo Lauksargiuose, o rugsėjo 18 d. – priešingoje pusėje, ties Mankiškiais (prie Radviliškio). Dirbo rusų belaisviai ir vietiniai gyventojai. Bėgių kelias buvo klojamas atsižvelgiant į reljefą, t. y. apeinant kalvas, pelkes, upelius ir kt. gamtines kliūtis. Daug pastangų pareikalavo tilto per Dubysą ties Lyduvėnais įrengimas, 7000 m³ apimties medienai suvežti reikėjo daugiau laiko nei užtruko pati statyba. Tiek statybines medžiagas, tiek įrankius ir maistą statybininkams buvo tiekiami Lauksargių–Kelmės siauruku ir sandėliuojami Drupstų kaime, o iš ten gabenami į statybvietę. Netrukus Lyduvėnuose iškilo 670 m ilgio ir 42 m aukščio Feldmaršalo Hindenburgo tiltas. Šešiaaukštis polinis statinys ties žemės paviršiumi buvo 21 m, o siaurėjančiame viršuje – 5,5 m pločio. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį Naujienos Sausio 15 d. pirmą kartą Statistikos departamentas imasi žmonių tautybės, kalbų mokėjimo, tikėjimo tyrimo. [1] Sausio 14 d. PSO ekspertams leista atvykti į Uhano miestą Kinijoje aiškintis pandeminio koronaviruso kilmės. [2] Sausio 13 d. LR Seimas 2020 m. Laisvės premiją skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai, ją atsiėmė Sviatlana Cichanouskaja. [3] Sausio 13 d. Sausio įvykių 30-mečiui skirti renginiai dėl įvesto karantino perkelti į 2021 m. rugpjūčio mėnesį. [4] Sausio 13 d. posto atsisakė Estijos premjeras Jüri Ratas dėl Centro partijos nariams iškeltų įtarimų korupcija. [5] Sausio 12 d. Švedija išleidžia pašto ženklą, skirtą pagerbti 18-metei aplinkosaugos aktyvistei Gretai Tunberg. [6] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti sausio 16 dienos įvykiai Lietuvoje 1919 − įkurta Valstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą bei skolas. 1941 − įkurta Lietuvos mokslų akademija. 1991 − Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos. Pasaulyje 27 m. pr. m. e. − Romos Senatas laimėjusiam pilietinį karą (Paskutinįjį Romos Respublikos karą) Oktavianui Cezariui suteikė Augusto bei Princepso titulus, kuo buvo oficialiai įformintas perėjimas prie Principato. 1581 − Anglijos Parlamentas priėmė Aktą prieš susitaikymą su Roma (angl. Act against Reconciliation to Rome), įvesdamas dideles baudas už dalyvavimą katalikiškose šv. Mišiose. 1920 − Paryžiuje įvyko pirmasis Tautų Sąjungos Tarybos posėdis. 1963 − pirmą karta tarptautiniu reisu skrendantį lėktuvą pilotavo moteris – anglė Ivona Poup. 1980 − Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė atnaujinanti diplomatinius santykius su Kinija, kurie buvo nutraukti 1976 m. Keisti

Rinktinė iliustracija Ladogos šcherai žiemą,  Rusija Straipsnių iliustravimo projekto puslapis Keisti Savaitės iniciatyva Dabartinė teniso raketė ir kamuoliukai Tenisas, lauko tenisas – labai seniai egzistuojantis rakečių sportas. Jį žaidžia 2 arba 4 žaidėjai. Tikslas yra rakečių pagalba pasiųsti kamuoliuką į priešininko pusę taip, kad tas negalėtų jo atmušti. Pagrindiniai tenise yra Didžiojo kirčio turnyrai. Graikijoje tai buvo gimnastikos žaidimas. Kamuoliukai buvo odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio. Retkarčiais pasitaikydavo ir pripučiamų kamuoliukų. Jie buvo atmušinėjami delnu. Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryžių atvyko 28-erių metų moteris (žinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji žaidė ne pliku ar oda aptemptu delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. Po 100 metų Erazmas Roterdamietis vadino raketę reticulum – lizdeliu. XVIII a. raketė įgavo dabartinę formą – 18 išilginių ir 33 skersines stygas. 1874 m. Didžiosios Britanijos karininkas, majoras Volteris Kloptonas Vigfildas užpatentavo sporto žaidimą sferistiką, vėliau pervadintą laun – tenisu, o ilgainiui tiesiog tenisu. Žaidimas paplito Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o netrukus pasiekė Ameriką, Indiją ir Australiją. Tenisas žaidžiamas stačiakampiame korte, kurios paviršius yra lygus, dažniausiai tai būna žolės, grunto arba kietas paviršius, kaip asfaltas arba betonas. Aikštės ilgis yra 23,77 m, plotis vienetų varžybose siekia 8,23 m, dvejetų – 10,97 m. Teniso raketės masė svyruoja tarp 340 g ir 400 g. Jos ilgis siekia 81,3 cm, plotis – 31, 7 cm. Šiuolaikinių rakečių rankenos gaminamos iš kompozitinių medžiagų, jų stygos būna dirbtinės arba iš natūralių medžiagų. Kamuoliuko masė siekia tarp 56 g ir 59 g, o skersmuo sudaro apie 6,5 cm. Kamuoliukas būna guminis, padengtas veltiniu. Rakete reikia kamuoliuką permušti per tinklą tokiu būdu, kad varžovas jo pagal taisykles nesugebėtų atmušti atgal. Kamuoliuką galima atmušti tik kartą atšokusį nuo korto ar dar nepasiekusį jo. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra tenisas. Projekto puslapis • Keisti

Kiti projektai

	Vikižodynas Laisvasis žodynas		Vikicitatos Aforizmai, sentencijos		Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos		Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka
	Vikišaltiniai Įvairūs tekstai		Vikiknygos Vadovėliai, knygos		Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas		Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas
	Vikiduomenys Žinių bazė		Vikiversitetas Mokomoji medžiaga		Vikikelionės Kelionių vadovas		MediaWiki Viki programinė įranga

Vikiportalai - Vikiprojektai