Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Hofburgas, Hofburgo rūmai (vok. Hofburg) – buvusi Habsburgų dinastijos žiemos rezidencija Austrijoje, Vienos centre. XIII a. pastatyta gynybinė pilis, vėliau tapusi rūmų branduoliu: nuo XVI iki XX a. rūmai ne kartą praplėsti, turi gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir neoklasicizmo architektūros bruožų. Iš pradžių buvo Austrijos hercogų, 1438–1583 ir 1612–1812 m. – Austrijos karalių ir Šventosios Romos imperatorių, 1812–1918 m. – Austrijos ir Austrijos-Vengrijos imperatorių rezidencija. Rūmų kompleksą sudaro 18 priestatų, 19 kiemų ir 2 600 patalpų. Rūmai užima 240 000 m² plotą, juose dirba ir gyvena beveik 5 000 žmonių. Pastatai išdėstyti asimetriškai, projektuoti įvairiais laikais architektų Filiberto Lukezės, Lodoviko Burnačinio, Martino ir Domeniko Karlonių, Luko fon Hilebrando, Jozefo Emanuelio ir Johano Fišerių fon Erlachų, Gotfrydo Zemperio, Karlo fon Hazenauerio ir kitų. Šiais laikais rūmuose įsikūrusi Austrijos prezidentūra, Austrijos nacionalinė biblioteka, Meno istorijos muziejaus filialas, Efeso, Etnologijos muziejai, Sisi muziejus su Imperatorių apartamentais, Kongresų centras ir kitos įstaigos. Hofburgo salėse vyksta koncertai, pokyliai, Austrijos parlamento posėdžiai.
1814–1815 m. rūmuose vyko Vienos kongresas. 2016 m. vasario 2 d. Europos Komisija Hofburgo rūmams suteikė Europos paveldo ženklą.
Šveicariškieji rūmai (Schweizertrakt) – seniausia rūmų komplekso dalis, pastatyta XIII a. paskutiniojo Babenbergų dinastijos hercogo arba Bohemijos karaliaus Otokaro II. Buvusi keturkampio plano gynybinė pilis su keturiais bokštais 1533 m. perstatyta renesanso stiliumi. Rūmuose išlikusi XV a. gotikinė koplyčia (Burgkapelle), kurioje sekmadieniais per mišias gieda Vienos berniukų choras, įrengta Imperijos lobyno (Schatzkammer) ekspozicija. Šveicariškieji vartai (Schweizertor, 1552 m.) jungia Rūmų aikštę su Šveicariškuoju kiemu. Virš vartų surašyti imperatoriaus Ferdinando I titulai, lubos dekoruotos Aukso vilnos ordino simbolika. Riterių salėje (Rittersaal) 1717 m. gegužės 15 d. krikštyta imperatorė Marija Terezė. Imperijos laikais Šveicariškųjų rūmų žemutinėje dalyje buvo įrengta imperatoriškoji virtuvė. Rūmų pavadinimas atsirado XVIII a. nuo šveicarų samdinių, saugojusių imperatorių Pranciškų I ir Mariją Terezę.
Arklidžių pastatas (Stallburg) renesansinio stiliaus, statytas atskirai nuo rūmų XVI a. tuometiniam kronprincui Maksimilianui II, vėliau su priestatais prijungtas prie Hofburgo rūmų komplekso. XVII–XVIII a. naudotas erchercogo Leopoldo Vilhelmo dailės kūrinių kolekcijai, vėliau jo pirmame aukšte įrengtos imperatoriškosios arklidės. Šiais laikais pastate įsikūrusi Ispaniškoji jojimo mokykla.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Lietuvos žydai arba litvakai (jid. ליטוואקעס, hebr. ליטאים = Litaim) – teritorinis-lingvistinis žydų aškenazių pogrupis. Istoriškai litvakai buvo paplitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (dab. Lietuvoje, Baltarusijoje, dalyje Ukrainos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos). Ši teritorija jidiš kalba vadinama Líte (jid. ליטע). Lietuvos Jidiš (Litvishe Yiddish) buvo vienas iš pagrindinių jidiš kalbos dialektų Europoje, paplitęs visame šiame regione. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų litvakai pateko į Rusijos imperiją. Po Pirmojo pasaulinio karo litvakai atsidūrė naujai susikūrusiose nacionalinėse valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, taip pat Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena.
Lietuvos žydui įvardinti skirtas daiktavardis Litvak yra kilęs iš lenkiško termino Litwak reiškusio „žmogų iš Lietuvos“. Šis žodis iki XIX a. lenkų kalboje buvo nustotas naudoti (jį pakeitė terminas Litwin, reiškiantis lietuvį). Nuo XIX a. jis reiškia tik Lietuvos žydus. Jidiš būdvardis Litvish (ליטוויש) reiškia „lietuviška(-s)“. Terminas Litwak gali reikšti ne tik Lietuvos žydus, bet tam tikros judaizmo religinės srovės, paplitusios litvakų tarpe, atstovus. Kadangi XVIII-XIX a. litvakų ješivos buvo pagrindinis Hasidim judėjimo oponentės, litvakai tapo Mitnagdim/perushim (anti-hasidų) judaizmo judėjimo simboliu visame pasaulyje. Šiam judėjimui didžiulės įtakos turėjo įtakos Vilniaus Gaonas. Daugybė dabar veikiančių prestižinių ješivų yra garsių Lietuvos ješivų darbą tęsiančios palikuonės, kurios toliau palaiko šią religinę liniją, nors dabartiniai jų nariai nebūtinai yra Lietuvos žydų palikuonys. Dėl tos priežasties litvakas tapo terminu, naudojamu apibūdinti visiems ortodoksiniams žydams (haredi), kurie laikosi lietuviškųjų ješivų tradicijų, ir priešinasi hasidiniam judėjimui, nepaisant to, ar jų protėviai kilę iš Lietuvos ar ne. Šia prasme Litvakui sinonimiški terminai yra Yeshivishe ir Misnagdim. Šios dvi termino reikšmės yra persipynę ir šiek tiek klaidinančios. Tarp litvakų etnine prasme (t.y. kilusių iš Didžiosios Lietuvos) yra ir kitų religinių pkraipų atstovų: hasidų, ir tokių, kurie apskritai nėra Haredim. Tarp litvakų religine prasme yra labai daug tokių, kurie nėra kilę iš Lietuvos.
Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Pirmieji žydai į būsimosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją greičiausiai atvyko iš pietryčių. Didesnis skaičius žydų aškenazių atvyko nuo XI a. pabaigos, bėgdami nuo žydų persekiojimo Kryžiaus žygių laikotarpiu, vietinio masto žydų žudynių ir trėmimų iš vokiškai kalbančių teritorijų. Iš pradžių jie kėlėsi į slavų gyvenamus kraštus, o iš ten pasiekė ir Lietuvą. ė dalis Kauno žydų koncentravosi Vilijampolėje, kur dar tarpukaryje stovėjo Didžiosios sinagogos liekanos.
Daugiau…
Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos žydai/litvakai.
|
|
