Talinas

Šis straipsnis apie Estijos sostinę. Apie miestelį Armėnijoje skaitykite straipsnyje Talinas (Armėnija).

Talinas est. Tallinn

Talino senamiestis

Talinas 59°26′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 59.43333°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 59.43333; 24.75000 (Talinas)Koordinatės: 59°26′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 59.43333°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 59.43333; 24.75000 (Talinas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Estija
Apskritis	Harju apskritis
Valsčius	Talino valsčius

Įkūrimo data	1154
Meras	Taavi Aas

Gyventojų (2018)	449 160
Plotas	159,2 km²
Tankumas (2018)	2 821 žm./km²

Tinklalapis	www.tallinn.ee
Vikiteka	TalinasVikiteka

Kirčiavimas	Tãlinas

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.^[1]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talino antspaudas, 1340 m.

Žodis Tallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas: taani linn(a) ’danų miestas’, arba „danų pilis“ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna „žiemos pilis“ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Rävala, vok. Reval:; rus.: Ревель; šved.: Räffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань, Леденец.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji žmonių gyvenviečių ženklai rasti archeologų Talino miesto centre yra apie 5000 m. senumo. Virvelinės keramikos kultūros keramikos randama iš 2500 m. pr. m. e.^[2]

1050 m. ant Talino Toompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtovė.^[3]

Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvo Teutonų ordino ir Danijos karalystės taikiniu. Kryžiaus žygių metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrikštyti katalikais. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą.

1285 m. Talinas tapo šiauriausiu Hanzos pirklių sąjungos nariu. 1346 m. danai miestą kartu su kitomis savo valdomis šiaurės Estijoje pardavė Teutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 gynybinius bokštus.

Vokietijoje prasidėjus reformacijai, Talinas tapo liuteronišku miestu. 1561 m. miestą ėmė valdyti Švedija.

Šiaurės karo metu, 1710 m. Taliną užėmė Rusijos imperija, tačiau vietinės savivaldos institucijos išliko. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto plėtra išlaikė miesto svarbą. XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sustiprėjo ir rusifikacijos pastangos.

Estijos parlamentas

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomybės deklaracija, tačiau vėliau miestas buvo okupuotas Vokietijos imperijos ir vyko Estijos nepriklausomybės karas su Rusija. Tik 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu taikos sutartimi Estija Rusijos buvo pripažinta nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estiją užėmė sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Sovietų Sąjunga vėl okupavo Estiją. Talinas tapo Estijos SSR sostine.

1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos. 1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

Toompea („Katedros kalva“) – buvęs miesto valdžios centras. Šiais laikais čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
Estų miestas, besidriekiantis piečiau senamiesčio. Čia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skaičiumi pralenkę Baltijos vokiečius.

Per savo istoriją miestas ne kartą buvo užpultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyręs didelius sovietų bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didžioji dalis Senamiesčio išliko. 1997 m. Talino Senamiestis (įskaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ulemistės ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė – Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talino klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	9,2 (2007)	10,2 (1990)	15,9 (2007)	25,2 (1989)	29,7 (1958)	31,2 (1964)	32,3 (1936)	31,2 (1936)	28,5 (1938)	21,8 (1981)	13,4 (1967)	10,7 (2006)	32,3 (1936)
Vidutinė aukščiausia °C	-0,9	-1,4	2,8	8,0	15,2	18,6	20,6	19,5	13,7	8,8	3,6	0,2	9,1
Vidutinė temperatūra °C	-4,5	-5,0	-1,6	3,5	9,9	14,2	16,5	15,5	10,6	6,1	1,4	-2,3	5,4
Vidutinė žemiausia °C	-6,3	-7,1	-3,7	0,4	6,1	9,7	12,4	11,6	6,9	3,5	-0,7	-4,6	2,3
Rekordinė žemiausia °C	-31,4 (1987)	-31,0 (1940)	-26,2 (1978)	-17,2 (1941)	-4,3 (1978)	0,0 (1966)	4,4 (1965)	1,7 (1966)	-4,7 (1973)	-10,5 (1979)	-21,3 (1965)	-32,2 (1978)	-32,2 (1978)
Krituliai mm	50	31	32	34	35	58	79	85	86	72	74	60	696
Duomenys: Talino klimatas^[4] 2009 01 16

Administracinis skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Talino centras vakare

Miesto panorama iš Olavo bažnyčios

Senamiesčio gatvelė

Aleksandro Neviškio cerkvės fragmentas

Keltas Talino uoste

Ivano Aivazovskio paveikslas Talino uostas 1845 m.

Apygarda	Plotas	Gyventojų sk.
Haabersti	18,6 km²	35 000
Kesklinn	28,0 km²	34 985
Kristiine	9,4 km²	27 531
Lasnamäe	30,0 km²	108 644
Mustamäe	8,0 km²	62 219
Nõmme	28,0 km²	35 043
Pirita	18,7 km²	8507
Põhja-Tallinn	17,3 km²	52 573

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yra estai, 36,6 % – rusai, 3,6 % – ukrainiečiai, 1,9 % – baltarusiai, 3,1 % – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais mieste gyvenusiais lietuviais laikomi 1831 m. sukilimo dalyviai, ištremti dirbti Revelio uosto statybose. XIX a. pabaigoje mieste gyveno keli lietuvių inteligentai (Jonas Jablonskis, Jonas Jurgis Bulota, Andrius Bulota), mokėsi lietuvių studentai, veikė lietuvių sporto klubas. 1917 m. mieste įkurta Talino lietuvių savišalpos ir švietimo draugija. 1980 m. įsteigta Estijos lietuvių draugija, 1990 m. pertvarkyta į Estijos lietuvių bendruomenę. 1939 m. mieste gyveno apie 100, 1989 m. – 1052 lietuviai.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste galima keliauti autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Automobilių eismas senamiestyje ribojamas.
Į rytus nuo miesto centro yra tarptautinis Talino oro uostas iš kurio vyksta skrydžiai į Helsinkį, Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Londoną, Kijevą, Milaną, Maskvą, Stokholmą, Varšuvą. Be to, iš uosto į Helsinkį kursuoja sraigtasparniai.
Iš Talino Via Baltica keliu galima pasiekti Rygą, Kauną, Varšuvą. Rytų link kelias (rekonstruojamas į autostradą) veda pro Narvą į Sankt Peterburgą. Taip pat keliai į kitus Estijos miestus: Tartu, Viljandį. Tarptautinės autobusų linijos Taliną jungia su Pabaltijo šalių miestais (Ryga, Kaunu, Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakarų Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.).
Iš Talino uosto keltai plaukia į Helsinkį, Stokholmą, Alandų salas, Sankt Peterburgą, Rostoką.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas (buv. Tompėjos pilis), liuteronų katedra ir įspūdingas Talino Aleksandro Neviškio soboras (pastatytas carinės Rusijos valdymo laikais). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis – Talino rotušė ir Rotušės aikštė. Vienas žinomiausių – Didžiosios gildijos pastatas (1410 m.), kuriame įsikūręs Estijos istorijos muziejus. Taip pat itin žymus objektas – Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549–1625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).
Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.
Talino zoologijos sodas, veikiantis nuo 1939 m., užimantis 89 ha teritoriją.