Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 199 503 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 199 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Sankt Peterburgo „Dailininkų artelė” 1863-1864 m. iš kairės į dešinę: Bogdanas Venigas, Firsas Žuravliovas, Aleksandras Morozovas, Ivanas Kramskojus, Karlas (Kirilas) Lemochas, Alesandras Litovčenko, Konstantinas Makovskis, Nikolajus Dmitrijevas, Nikolajus Petrovas (stovi), Vasilijus Kreitanas, Michailas Peskovas, Nikolajus Šustovas, Aleksejus Korzuchinas, Aleksandras Grigorjevas.

Keturiolikos maištas – tai 1863 m. lapkričio 9 (21) d. įvykęs keturiolikos geriausių Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos absolventų skandalingas atsisakymas dalyvauti konkurse dėl didžiojo aukso medalio. Riaušėms vadovavo studentas Ivanas Nikolajevičius Kramskojus. Konkursas buvo paskirtas akademijos šimtosioms gyvavimo metinėms. Po šio atsisakymo sekė dailininkų išėjimas iš akademijos. Visa tai tapo pirmąja besiformuojančios nacionalinės realistinės tapybos mokyklos šalininkų demonstracija prieš klasikinę, akademinę vaizduojamojo meno kryptį XIX a.

Sankt Peterburgo imperatoriškosios menų akademijos tradicinis didžiojo aukso medalio konkursas laimėtojams (ar laimėtojui) suteikdavo šešerių metų stipendiją (pensioną) tobulintis Italijoje. Teisę gauti pensioną paprastai įgydavo patys talentingiausi akademijos absolventai, kurie dar prieš konkursą buvo apdovanojami mažuoju akademijos aukso medaliu „Už tapybos (piešimo) pastangas”. Pensionierių, kaip ir visos Sankt Peterburgo dailės akademijos, finansavimas buvo Rusijos caro dvaro ministerijos žinioje. Akademijos pensionieriai gaudavo 1500 auksinių caro rublių per metus, kas sudarė beveik 6000 rublių asignacijomis.

Kiti akademijos studentai, gavę diplomus, kuriais jiems būdavo suteikiamas dailininko vardas, gaudavo teisę dirbti menų mokytojais (dėstytojais). Jie gaudavo valstybės tarnybos X rango – kolegijos sekretoriaus vardą. (Pagal 1722 m. Rangų lentelę kolegijos sekretorius buvo priskirtas IX ir X klasėms). Taip pat gaudavo 135 rublių metines pajamas.

Akademijos 100-osioms metinėms carienė Jekaterina II patvirtino akademijos chartiją. Akademijos taryba nutarė pakeisti konkurso taisykles. Pagal naujas taisykles pretendentams buvo leista dalyvauti konkurse tik vieną kartą, žanro tapybos klasės studentai turėjo dalyvauti tuo pačiu metu kaip ir istorinės tapybos klasės, istorinės klasės tapytojams nebuvo suteikta teisė laisvai pasirinkti paveikslo siužetą.

Daugiau…


Naujienos


gegužės 13 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Mud Cow Racing - Pacu Jawi - West Sumatra, Indonesia.jpg
2019 m. Vikitekos metų iliustracija – lenktynės jaučiais paču džavi (Pacu jawi) Vakarų Sumatroje (Indonezija)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Nilo krokodilas (Crocodylus niloticus)

Krokodilai (Crocodylia) – roplių (Reptilia) būrys. Priešistorinių laikų reliktas, kartu su paukščiais yra vieninteliai išlikę archozaurai.

Gana stambūs, dydis nuo 1,2 m (Paleosuchus palpebrosus) iki 7m (Briaunagalvis krokodilas). Krokodilų šnervės ir akys yra galvos viršuje, todėl jie gali matyti ir kvėpuoti beveik panirę po vandeniu. Kojų pirštai su plėvele, padedančia plaukioti.

Gyvena įvairių vandens telkinių pakrantėse: upėse, pelkėse, ežeruose. Dažniausiai renkasi gėlą vandenį, bet kai kurios rūšys (pvz briaunagalvis krokodilas) mėgsta ir sūrų vandenį, kartais išplaukia ir į jūras. Sausumoje nerangūs, toli nuo vandens telkinių nenueina. Nors, pelkinis krokodilas, išdžiuvus upei, ieškodamas kito vandens telkinio, kartais sausuma nukeliauja ne vieną kilometrą.

Plėšrūs, gaudo žuvis ir įvairius smulkesnius žinduolius, paukščius, roplius, varliagyvius. Jaunesni krokodiliukai medžioja ir vabzdžius ar vėžiagyvius. Taip pat krokodilai minta ir dvėsena. Kai kurios rūšys medžioja ir stambesnius žinduolius ar paukščius, gali užpulti ir žmogų. Maisto nekramto, tik praryja. Jei grobis stambesnis - jį paslepia brūzgynuose ir palieka irti. Skrandžio sienelės išskiria specifines skrandžio sultis, kurios suskaido net ir sunkiai virškinamas gyvūnų dalis. Taip pat, virškinimui palengvinti, krokodilai neretai praryja akmenukų, kurie padeda skrandyje sutrinti maistą.

Šios savaitės iniciatyva yra gyvūnai žmogėdros.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga