Euras
Euras | |
---|---|
Lietuviškų 2 eurų monetos aversas | Euro banknotai |
ISO 4217: | EUR |
Naudoja: | Euro zona |
Infliacija: | +1.9% (2018 m. lapkritis) |
Simboliai: | Banknoto: € Monetos: ct |
Nominalai: | |
Banknotai: | 5 €, 10 €, 20 €, 50 €, 100 €, 200 €, 500 € eurų |
Monetos: | 1 ct, 2 ct, 5 ct, 10 ct, 20 ct, 50 ct centų; 1 €, 2 € eurų |
Spausdina: | |
Kalykla: | |
Bankas: | Europos Centrinis bankas |
www.ecb.eu/ |
- Kitos reikšmės – Euras (reikšmės).
Euras – bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta. Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d.
Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.
Euro ženklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Euro ženklą (€) išrinko Europos Komisija. Finaliniame rinkimų etape buvo pateikti du ženklų variantai. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Taip pat šis ženklas, perbrauktas dvejomis linijomis, simbolizuoja Europą ir euro stabilumą.
Eurą įsivedusios valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastaba: 2002 m. sausio 1 d. eurą įsivedusios valstybės prie eurozonos buvo prisijungusios jau 1999 m. sausio 1 d. (išskyrus Graikiją, kuri prie eurozonos prisijungė 2001 m.).
Eurą įsivedusios Europos Sąjungos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalis | Pakeista nacionalinė valiuta | ISO 4217 | Data |
---|---|---|---|
Airija | Airijos svaras | IEP | 2002 m. sausio 1 d. |
Austrija | Austrijos šilingas | ATS | 2002 m. sausio 1 d. |
Belgija | Belgijos frankas | BEF | 2002 m. sausio 1 d. |
Graikija | Graikijos drachma | GRD | 2002 m. sausio 1 d. |
Ispanija | Ispanijos peseta | ESP | 2002 m. sausio 1 d. |
Italija | Italijos lira | ITL | 2002 m. sausio 1 d. |
Liuksemburgas | Liuksemburgo frankas | LUF | 2002 m. sausio 1 d. |
Nyderlandai | Nyderlandų guldenas | NLG | 2002 m. sausio 1 d. |
Portugalija | Portugalijos eskudas | PTE | 2002 m. sausio 1 d. |
Prancūzija | Prancūzijos frankas | FRF | 2002 m. sausio 1 d. |
Suomija | Suomijos markė | FIM | 2002 m. sausio 1 d. |
Vokietija | Vokietijos markė | DEM | 2002 m. sausio 1 d. |
Slovėnija | Slovėnijos tolaras | SIT | 2007 m. sausio 1 d. |
Kipras | Kipro svaras | CYP | 2008 m. sausio 1 d. |
Malta | Maltos lira | MTL | 2008 m. sausio 1 d. |
Slovakija | Slovakijos krona | SKK | 2009 m. sausio 1 d. |
Estija | Estijos krona | EEK | 2011 m. sausio 1 d. |
Latvija | Latvijos latas | LVL | 2014 m. sausio 1 d. |
Lietuva | Lietuvos litas | LTL | 2015 m. sausio 1 d. |
Oficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne eurozonos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalis | Pakeista nacionalinė valiuta | ISO 4217 | Data |
---|---|---|---|
Monakas | Monako frankas | MCF | 2002 m. sausio 1 d. |
San Marinas | San Marino lira | SML | 2002 m. sausio 1 d. |
Vatikanas | Vatikano lira | VAL | 2002 m. sausio 1 d. |
Andora | Prancūzijos frankas, Ispanijos peseta | FRF, ESP | 2012 m. balandžio 1 d.[1] |
Neoficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne eurozonos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalis | Pakeista valiuta | ISO 4217 |
---|---|---|
Kosovas | Serbijos dinaras | RSD |
Juodkalnija | Serbijos dinaras | RSD |
Euro neįsivedusios ES valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Planuojančios įsivesti eurą šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalis | Nacionalinė valiuta |
---|---|
Vengrija | Vengrijos forintas |
Bulgarija | Bulgarijos levas |
Lenkija | Lenkijos zlotas |
Rumunija | Naujoji Rumunijos lėja |
Čekija | Čekijos krona |
Kroatija | Kroatijos kuna |
Euro įsivesti nesiruošiančios ES valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalis | Nacionalinė valiuta |
---|---|
Danija | Danijos krona |
Švedija | Švedijos krona |
Danija įvesti eurą atsisakė referendume 2000 m. rugsėjį.
Euras Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo laukiama, kad Lietuva eurą įsivestų nuo 2007 m. sausio 1 d., bet Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos ataskaitas dėl Lietuvos tinkamumo, nusprendė, kad Lietuva neatitinka visų Mastrichto kriterijų (vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė, nei reikalaujama)
Lietuva nuo 2004 m. birželio yra prisijungusi prie vadinamojo valiutų kurso stabilumo mechanizmo antrosios pakopos (ERM-II), kurioje eurą norinčios įsivesti šalys privalo išbūti bent dvejus metus. Šiame mechanizme taip pat yra Danija.
Lietuvoje leistose eurų monetų averse turėjo būti modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA ir 2007, aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių atsižvelgiant į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, taip pat valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ ženklas. Taip Lietuvos bankas nusprendė 2004 metais.
2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus ir gali prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d.[2] 2014 m. liepos 23 d. Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas teigiamas sprendimas, kuris leido Lietuvai įsivesti eurą 2015 m.
2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti lietuviškos euro monetos, siekiant išbandyti jų ruošinius, matavimo kontrolės įrangą ir kaldinimo įrankius. Masiškai lietuviškos eurų monetos kalykloje pradėtos kaldinti vasaros pabaigoje.
2014 m. gruodžio 1 d. dieną pradėti pardavinėti euro monetų rinkiniai visuomenei susipažinti Lietuvos banko ir komercinių bankų skyriuose, o nuo gruodžio 4 d. ir paštų skyriuose.
2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą ir tapo 19-ąja šią valiutą įsivedusia šalimi.[3]
2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų vertės lietuvišką monetą su lietuvišku žodžiu „ačiū“, skirtą lietuvių kalbai. Tai yra pirmoji lietuviška proginė eurų moneta.[4]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Europos pinigai (sud. Stasys Kropas, Rūta Kropienė). – Vilnius: Lietuvos bankas, 2005. – ISBN 9986-651-40-9
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Heiko Otto (ed.). „Euras banknotai“ (anglų and vokiečių). Nuoroda tikrinta 2017-09-14.
|
|
Dabartinis EUR keitimo kursas | |
---|---|
Google Finansai: | AUD CAD CHF GBP HKD JPY USD |
Yahoo! Finance: | AUD CAD CHF GBP HKD JPY USD |
XE: | AUD CAD CHF GBP HKD JPY USD |
OANDA: | AUD CAD CHF GBP HKD JPY USD |
fxtop.com: | AUD CAD CHF GBP HKD JPY USD |