Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 199 194 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 199 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Osianas dainuoja (Nikolajaus Abildgardo paveikslas, 1787 m.)

Osiano poemaepinė poema, sudaryta iš atskirų eilėraščių ciklo, išleista 1760 m. škotų poeto Džeimso Makfersono. Makfersonas teigė, jog kalnuotosios Škotijos regione surinko žodinę autentinę medžiagą škotų geilų kalba.

Osianas – mitinis keltų bardas, sutinkamas airiųškotų mitologijoje. Pagal legendą jis buvo keltų herojaus Fino Mak Kumalos (Fingalo) ir jo žmonos Sadbės sūnus, gyvenęs III mūsų eros amžiuje. Ir Fingalas, ir jo sūnus Osianas valdė legendinę senovės finų bendruomenę, kuri veikė kariuomenės pavyzdžiu. Tas, kuris norėjo gauti fino kario vardą, turėjo ne tik pasižymėti karingumu, bet ir būti poetu bei žinoti visas „12 poezijos knygų“.

Makfersono išleista poema buvo populiari tarptautiniu mastu, ji išversta į daugumą Europos kalbų ir turėjo didelę įtaką tiek romantizmo judėjimo vystymuisi, tiek keltų–goidelų atgimimo judėjimui, žinomam „Gaelic revival“ pavadinimu. Makfersono šlovę vainikavo jo palaidojimas tarp literatūros korifėjų Vestminsterio abatija. Škotų literatūros pedagogas ir eseistas Viljamas Patonas Keras (William Paton Ker) leidinyje „Cambridge History of English Literature” pastebėjo, jog: „Makfersono, kaip filologo tyrinėtojo, amatas būtų buvęs niekas be jo literatūrinių sugebėjimų“.

1759 m. rudenį nedideliame kurortiniame Škotijos pietuose esančiame Mofato mieste pradedantysis poetas Džeimsas Makfersonas, kuris tuo metu dirbo 11-mečio aristokrato Tomaso Grehemo (vėliau tapusio generolu), mokytoju, susipažino su škotų rašytoju Džonu Houmu (John Home). Šis jau buvo išleidęs savo tragediją „Douglas” (1756 m.), sulaukusią nemažo visuomenės atgarsio. Kaip vėliau prisiminė Houmas, kažkuriuo metu jis Makfersonui užsiminė apie Škotijos kalniečių senovės poeziją. Makfersonas tuomet jam paminėjo, jog turi surinkęs kažkiek senovės škotų – goidelų kalniečių medžiagos pavyzdžių. Houmas, kuris nemokėjo goidelų senovinės kalbos, priprašė Makfersoną jam išversti keletą eilėraščių tam, kad galėtų susidaryti įspūdį apie jų poeziją. Eilėraščių vertimai Houmui padarė didelį įspūdį ir jis su jais supažindino savo bičiulius Edinburge: filosofus Deividą Hjumą ir Henrį Houmą, lordą Keimsą, škotų istoriką Viljamą Robertsoną, škotų švietėją politiką Adamą Smitą, kurie tuo metu priklausė garsaus škotų teoretiko Hjugo Bleiro bičiulių ratui. Bleiras, pasak Houmo, susižavėjęs poezijos vertimais, pakvietė pas save Makfersoną ir įtikino šį išversti visas jo turėtas škotų – goidelų kalba parašytas poemas. To pasekmė – eilėraščių ciklo publikacijos ir 1760 m. išleista Edinburge knyga, pavadinimu „Senovės poezijos fragmentai“.

Daugiau…


Naujienos


balandžio 23 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Можжевеловая роща в Новом Свете мыс Капчик.jpg
Paukščių Takas virš senų kadagių giraitės (Krymas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Elžbieta II. 2019 m. birželis

Karalienė Elžbieta II (Elizabeth Alexandra Mary Windsor; g. 1926 m. balandžio 21 d.) – Jungtinės Karalystės valdovė, valdančioji karalienė. Ji taip pat ir Antigvos ir Barbudos, Australijos, Bahamų, Barbadoso, Belizo, Kanados, Grenados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sent Kits ir Nevio, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tuvalu, Saliamono salų karalienė.

Ji taip pat yra Sandraugos valstybių, Anglikonų bažnyčios galva, Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir Meno salos lordas. Sostą paveldėjo 1952 metų vasario 6 dieną, po savo tėvo, Karaliaus Jurgio VI, mirties. Ji yra ilgiausiai valdantis valstybės vadovas Europoje, Amerikoje, Afrikoje, Australijoje. Ir antra pasaulyje po Tailando karaliaus Ramos IX.

Maždaug 129 milijonai žmonių gyvena šalyse, kurių valdovė yra Elžbieta II. Per jos valdymo laikotarpį pasikeitė dešimt Didžiosios Britanijos ministrų pirmininkų, ir daugelis ministrų pirmininkų kitose šalyse, kurių valstybės galva yra Elžbieta II. Ji yra Edinburgo kunigaikščio, princo Filipo žmona, taip pat tiesioginio britų sosto paveldėtojo, Kornvalio kunigaikščio Princo Čarlzo motina.

2006 m. spalio 16-18 dienomis Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II lankėsi Lietuvoje oficialaus vizito metu. 2015 m. rugsėjo 9 dieną karalienė Elžbieta II tapo ilgiausiai valdančiu britų monarchu.

Šios savaitės iniciatyva yra monarchai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga