Šigenorio Nišikaičio naikintuvo liekanos, 1941 m. gruodžio 17 d.
Niihau incidentu vadinamas Antrojo pasaulinio karo įvykis, atsitikęs Havajų salynui priklausančioje Niihau saloje 1941 m. gruodžio 7–13 dienomis. Po Perl Harboro atakos nedidelėje saloje buvo priverstas nusileisti vienas iš Japonijos lakūnų, kurį sulaikė vietos gyventojai. Į laisvę šiam padėjo ištrūkti vietos japonų mažuma, su kurios pagalba buvo paimta keletas įkaitų ir de facto perimta salos kontrolė, siekiant surasti ir sunaikinti vertingus lakūno dokumentus. Pastarasis vėliau buvo nužudytas dviejų vietinių sutuoktinių.
Vakariausioje Havajų salyno saloje 1941 m. gyveno 136 žmonės, kurių daugumą sudarė etniniai havajiečiai. Tarp jų buvo ir trys japonai – Išimatsu Šintanis, Jošio Harada bei jo žmona Irenė. Japonijos imperatoriškasis jūrų laivynas klaidingai manė salą esant negyvenamą, tad ji buvo numatyta kaip vieta, kur gali nusileisti lėktuvai, nukentėję Perl Harboro mūšio metu.
1941 m. gruodžio 7 d., po antrosios Perl Harboro antskrydžio bangos, japonų pilotas Šigenori Nišikaičis saloje nutupdė savo smarkiai apgadintą A6M2 Mitsubishi Zero naikintuvą. Pirmasis su juo kontaktą užmezgė Hawila Kaleohano, kuris, žinodamas prastą JAV ir Japonijos santykių situaciją iš lakūno paėmė jo dokumentus bei turėtą pistoletą. Salos gyventojų dar nebuvo pasiekusios naujienos apie Japonijos organizuotą puolimą, tad pilotas salos gyventojų buvo priimtas svetingai ir jo garbei netgi buvo surengtas vakarėlis. Paprašytas pavertėjauti, vienas salos japonų I. Šintani apsikeitė su pastaruoju tik keletu žodžių ir išvyko. Į pagalbą pakviesti likę salos japonai – J. Harada su žmona, iš Š. Nišikaičio sužinojo apie įvykusį antskrydį, tačiau gyventojų neinformavo. Jie taipogi pažadėjo lakūnui padėti atgauti dokumentus bei pabėgti.
Nors Niihau nebuvo nei elektros, nei telefono ryšio, vakare gyventojai išgirdo apie Perl Harboro antskrydžius per radiją. Tik tuomet J. Harada išvertė tai, ką pilotas buvo sakęs anksčiau, o gyventojai sutiko, kad pastarasis jį priglaustų pas save, tačiau tik su sąlyga, kad jis bus saugomas dar keturių žmonių. Įtampą saloje dar padidino tai, jog sutartą dieną nepasirodė joje kas savaitę iš už 27 kilometrų esančios Kauai salos atvykdavęs jos savininkas Aylmeris Robinsonas, dėl ko gyventojai pradėjo smarkiai nerimauti – nebuvo būdų sužinoti tai, kad po antskrydžių JAV pajėgos buvo uždraudusios bet kokią civilinę navigaciją tarp salų.
Gruodžio 12-osios popietę Šintanis pasiūlė H.Kaleohano 200 dolerių kyšį už tai, kad šis pilotui atiduotų dokumentus. Nors tuo metu, ypač nedidelėje saloje, tai buvo didžiulė pinigų suma, H.Kaleohano atsisakė. Dar nesulaukę sugrįžtant Šintanio, Nišikaičis, padedamas Harados, nutaikė progą, kada buvo likęs vienas sargybinis, šį užpuolė ir užrakino sandėliuke; prie įvykio prisidėjo ir Irenė Harada, kuri tuo metu specialiai, dideliu garsu leido garso įrašą. Apsiginklavę medžiokliniu šautuvu bei atgautu lakūno pistoletu, bei paėmę šešiolikmetį įkaitą, jie patraukė link Kaleohano namo. Tuo metu tualete buvęs Kaleohano išbėgo laukan ir atkreipė gretimos gyvenvietės gyventojų dėmesį. Pabėgę gyventojai pasislėpė urvuose, brūzgynuose bei atokiuose paplūdimiuose. Šviesos signalais apie saloje vykstančią suirutę buvo informuota Kauai sala ir Aylmeris Robinsonas.
Daugiau…
|