Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Nartaučių k. ūkininko, dailidės Janio Grinevičiaus šeima ir sodyba. 1933 m. Dundurniekai – latvių diaspora Lietuvoje, susiformavusi XVII–XIX a. vokiečių baronų valdytame Daunoravos dvaro (Joniškio vls.) valdoje, latvių kalba vadinti dundurniekais (terminas fiksuotas XIX a. antrojoje pusėje). Bendruomenę iki 1940 m. okupacijos, karų, represijų, trėmimų, kolektyvizacijos, melioracijos sudarė apie 500–600 žmonių, dabar liko vos keletas (8) to krašto gyventojų (gyvenančių vietoje, kitose Lietuvos ir Latvijos vietovėse).
Iki šiol nėra nustatyta, kada ir iš kur latviai buvo atkeldinti į Daunoravą. Neabejotinai didžioji jų dalis buvo kilę iš gretimų Kuršo valsčių, tačiau kai kurių kilmės geografija siekė net Aizputę vakarų Kurše – iš ten buvo dvare girininko pareigas ėjęs Martinis Gumbergas (Mahrtinsch Gumbergs, 1837–1875). Vietos latvių istorinėje atmintyje išlikę keletas kilmės versijų. Pasak vienų, latviai čia gyveną nuo švedmečio, kiti savo kilmę sieja su XVIII a. antrojoje pusėje iš Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės pabėgusiais konkrečiais protėviais Starkais ar mano, kad latviai į šį kraštą atsikėlė po baudžiavos panaikinimo 1817 m. Kurše.
Daunoravos dvaro valdos gyventojų pokyčius liudija XVII–XIX a. inventoriai, „sielų“ revizijos. 1651, 1672, 1685 m. inventoriuose fiksuotos pavardės gerokai skiriasi nuo minimų XVIII a. pab.–XIX a. Gyventojų kaitai, matyt, nemažai įtakos turėjo karas su švedais 1655–1661 m., Šiaurės karas 1700–1709 m. bei po jų sekusios marų epidemijos, valstiečių pabėgimai, taip pat Kuršo vokiečių dvarininkų praktika kilnoti gyventojus ir kitos priežastys.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Australijos valstijos, teritorijos ir miestai Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).
Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.
Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).
1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. – Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių, kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.
Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos, Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.
1931 m. Vestminsterio statutas, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio imigracija buvo ribojama, įsileidžiant tik baltuosius imigrantus.
Šios savaitės iniciatyva yra Australija.
Daugiau…
|
|
