Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 195 737 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 195 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Joseph-Nicolas Robert-Fleury. Galilėjus prieš Inkvizicijos teismą 1847 m. Paveikslas saugomas Luvre

Galilėjaus inkvizicija (it. il processo a Galileo) – 1610-1633 m. Romoje vykęs inkvizicinis procesas prieš mokslininką fiziką ir astronomą Galilėjų dėl pritarimo Koperniko heliocentrizmo teorijai.

1610 m. kovo 13 d. lotynų kalba Venecijos respublikoje buvo išspausdintas Galilėjaus nedidelės apimties mokslo darbas, pavadinimu italų kalba Sidereus Nuncius, skirtas astronomijai.

Šiame moksliniame darbe aprašyti atradimai buvo padaryti nauju 1609 m. Galilėjaus įsigytu Nyderlanduose išrastu ir patobulintu teleskopu. Galilėjus aprašė savo atrastus mėnulio kalnus, Jupiterio palydovus – mėnulius, Veneros fazių kaitą, Saulės dėmes, tai, ko nebuvo galima nustatyti Paukščių take primityvesniais teleskopais.

Šia moksline apžvalga Galilėjus patvirtino Mikalojaus Koperniko heliocentrinę teoriją, kuri išspausdinta 1543 m. Niurnberge (Vokietija) Hanso Peterleino spaustuvėje, kaip knyga, pavadinimu „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (lot. De revolutionibus orbium coelestium). Kopernikas paneigė egzistavusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras.

Iš pradžių palankiai vertinusi Koperniko mokslą, po Džordano Bruno interpretacijų Romos katalikų bažnyčia ėmė teigti, jog Koperniko teiginiai prieštarauja Psalmyno tekstams, Ekleziasto knygai, taip pat Senojo Testamento šeštajai Jozuės knygai, kuriuose buvo aiškiai pasakyta, kad Žemė yra nejudanti, o Saulė sukasi aplink ją.

Galilėjaus veikale Sidereus Nuncius pateikti moksliniai teiginiai apie Veneros fazių kaitą, o tai rodė, jog ši planeta sukasi aplink Saulę. Be to, Jupiterio mėnulių orbitos aplink šią didžiąją planetą paneigė iki tol egzistavusį geocentrinį Ptolemėjo sukurtą pasaulio modelį, pagal kurį Žemė yra nejudantis Visatos centras arba taškas, aplink kurį skrieja dangaus kūnai ir ta pati Saulė. Ši pasaulio samprata arba Ptolemėjo geocentrizmo teorija buvo oficialiai pripažinta Romos katalikų bažnyčios.

Daugiau…


Naujienos


birželio 24 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Janušonių tvenkinys, 2019.JPG
Janušonių tvenkinys, Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Įėjimas į Lietuvos zoologijos sodą

Lietuvos zoologijos sodas (LZS), anksčiau žinomas kaip Kauno zoologijos sodas – seniausias zoologijos sodas Lietuvoje, įsikūręs Kaune. Įstaiga oficialiai atidaryta 1938 m. liepos 1 d., penktadienį, 17 val. žymiausio Lietuvos zoologo, keliautojo, rašytojo prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,66 ha parko plotą. Šiandien jame priskaičiuojama apie 2166 vienetų gyvūnų bei 232 rūšių iš kurių 31 egzotiškos arba arti išnykimo ribos, o 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai didžiausia gyvūnų kolekcija šalyje. Zoologijos sodas per metus vidutiniškai sulaukia daugiau nei 150 tūkst. lankytojų (2016 m. - 154,350). Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs Kauno centre (Žaliakalnyje), tarp Ąžuolyno parko ir Adomo Mickevičiaus slėnio.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karališkosiose pilyse bei privačiuose didikų dvaruose jau nuo XIV a. veikė daugybė žvėrynų, kur, be vietinių gyvūnų, taipogi laikyti egzotiniai sutvėrimai. Šie pavyzdžiai minimi Didžiųjų kunigaikščių bei didikų korespondencijoje, XIX a. bajorijos atsiminimuose. Vis dėlto, sumanymas įkurti oficialų Lietuvos zoologijos sodą kilo tik XX a. pradžioje prof. Tadui Ivanauskui (18821970), kurio sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis tokios įstaigos kūrimu. Pasak gamtininko: Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos….

1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Zoologijos sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai. Šiandien zoologijos sodo teritorijoje, prie įėjimo laiptų, galima išvysti senąjį bilietų įsigijimo (kasų) namelį, naudotą dar pirmaisiais sodo gyvavimo metais.

Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. penktadienį (17 val. vakaro), tačiau kaip rašė tuometinė spauda: Prie Mickevičiaus slėnio jau nuo užvakar telkiasi būreliai smalsuolių, kurie būtinai nori pamatyti įvairius gyvius. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir Teisingumo ministras Boleslovas Jonas Masiulis. Inauguracinę kalbą susirinkusiems sakė Kauno viceburmistras Steponas Rusteika. Taipogi dalyvavo svečiai iš užsienio, pvz., Karaliaučiaus, Latvijos.

Šios savaitės iniciatyva yra zoologijos sodai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga