Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 195 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Červinsko valtinis tiltas – istorinis laikinas tiltas Lenkijoje per Vyslos upę, kuriuo 1410 m. prie Červinsko miesto (dab. Mazovijos vaivadijos Plonsko apskrityje) persikėlė Lenkijos karalystės kariuomenė ir, dešiniajame krante susijungusi su LDK kariuomene, nužygiavo į Žalgirio mūšį.
Dar 1409 m. gruodyje Kujavijos Breste įvyko slaptas pasitarimas, kuriame dalyvavo Lenkijos karalius Jogaila, LDK didysis kunigaikštis Vytautas ir jų artimiausi bendražygiai. Jo metu parengtas išsamus būsimo karinio žygio į Kryžiuočių ordiną planas, kuriame apgalvota, kada ir kur turi susijungti lietuvių ir lenkų pajėgos, numatyti kariaunų judėjimo keliai ir maisto atsargų sandėliai šių maršrutų pakelėse. Abiejų kariuomenių susijungimo vieta buvo numatytas Červinskas – nedidelis miestelis centrinėje Lenkijoje.
Karalystės kariuomenei skirto tilto per Vyslą konstrukcijas buvo nuspręsta paruošti Kozenicuose – paskutinėje stambesnėje gyvenvietėje, pakeliui į kariuomenių susijungimo vietą. Netolimoje Radomo girioje buvo ruošiama miško medžiaga. Dabartiniai istorikai spėja, kad nutašytus rąstus į konstrukcijas jungė vietiniai valstiečiai, prižiūrimi Kozenicų amatininkų. Dalis medienos buvo supjaustyta į lentas ir jomis dengiamas paklotas. Darbams vadovavo meistras Jaroslavas, o bendrą priežiūrą vykdė Radomo seniūnas Dobrogastas Juodasis (lenk. Dobrogost Czarny). Visas išlaidas dengė karaliaus iždas.
1410 m. birželio 29 d. paruoštos konstrukcijos buvo nuplukdytos į Červinską, o po pusdienio tiltu jau buvo galima keliauti. Kaip vėliau rašė žymus lenkų kronikininkas Janas Dlugošas, kariuomenės perkėla buvo organizuota be priekaištų. Kelią iš laukimo stovyklos upės link žymėjo pastatyti kelmai. Patį įvažiavimą į tiltą saugojo grupė riterių, kurie saugojo, kad būtų išvengta susigrūdimų ar susistumdymų. Kiekvienai vėliavai buvo skirtas perkėlos vadovas. Pirma keliavo lauko artilerija, vėliau ir kiti daliniai. Spėjama, kad kai kurie daliniai upę forsavo plaukdami, nes dėl tuometinės sausros vandens lygis buvo gana žemas.
Liepos antrą dieną persikėlimas jau buvo baigtas. Manoma, kad dešiniajame krante atsidūrė apie 20 000 raitelių, 4 000 pėstininkų, 30 pabūklų ir 8 000 vežimų. Červinsko prieigose lenkai susitiko su lietuvių kariuomene, atžygiavusią nuo Pultusko ir prieš tai forsavusią Narevą bei Vkrą. Jungtinė kariauna netrukus pajudėjo Malborko link.
Po to tiltas buvo išardytas ir nuplukdytas į Plocką. Jo vėl prireikė, kai Lenkijos kariuomenė su pergale grįžinėjo iš Žalgirio mūšio lauko. Rugsėjo 25 d. ji turėjo laukti stovykloje prie Kujavijos Aleksandruvo (lenk. Aleksandrów Kujawski). Dėl šiandien nežinomų techninių kliūčių tilto montavimas vėlavo ir tik po dviejų dienų juo buvo galima keltis per Vyslą.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Referendumo biuletenio pavyzdys Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dar žinomas kaip referendumas dėl pilietybės išsaugojimo) – 2019 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyksiantis referendumas, kurio metu bus sprendžiamas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.
Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas bus galimas, turės atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal esamą įstatymo projektą, šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime, NATO arba EBPO, su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios TSRS pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos Ekonominės Sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narė. Šiuo metu yra 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų yra įteisinusios dvigubą pilietybę.
Nepaisant buvusių planų referendumą rengti dvi dienas (gegužės 12 ir 26 d.), po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad tai prieštarauja Konstitucijai, buvo priimtas sprendimas palikti tik gegužės 12 d. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame savo nuomonę išreikš daugiau nei pusė visų Lietuvos piliečių.
Tą pačią gegužės 12 d. dieną vyks ir Prezidento rinkimų pirmasis turas bei referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Referendume išvakarėse jame balsuoti buvo apsisprendę maždaug 2/3 Lietuvos piliečių. Referendume bus galima išreikšti pritarimą arba prieštaravimą tokiam teiginiui:
|
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.
'
|
|
Šios savaitės iniciatyva yra rinkimai.
Daugiau…
|
|
.jpg)
