Žėima īr vėins ėš ketoriū metu laikū vėdotėnė klėmata joustuo. Ana ėšsėskir žemesnė uora temperatūra ė trompesniem dėinuom, nē kėtūs metu laikūs. Tuolieliau nug posiaujė tonkē ėškrint snėigs. Laikuoma īr, ka žėima tronk groudė, sausė ė vasarė mienesiūs, bet ėš tėkra šaltė uorā atēn kuožnās metās skėrtingā: sīkēs šalta būn jau spalė pabėnguo aba lapkrėti, vuo sīkēs ciela žėima būn kāp rudou.
Vagol uorā skaituoma ka žėima prasėded kāp vėdotėnė uora temperatūra nokrent žemiau kāp 0 °C. Tas Lietovuo paprastā liuob notėktė spalė pabėnguo, bet paskotėnēs metās šėloma stuov lėgė groudė. Tēpuogi, žėima žemė sokaust šalmenē (paprastā tas liuob būtė nug groudė vėdorė), praded snigtom ė atsėrand snėiga pakluodė (nug groudė pabėnguos). Pu Kaliedu, par katras būn patės trompiausės metu dėinas, prasėded vėdoržėimis. Žėimuos pabėnguo pradėd tirptė snėigs, pašals ė tāp atēn pavasaris.
Lietovuo žėimuos uorā būn nuognē vairūs: būn ė dėdliū speigū, ė tonkiū atdriekiu. Speigā laikas kāp atēn šaltė uorā nug žėimiu posės. Jēb vies nug jūrės posės, tāp tonkē sning, drimb šlapdraba, būn pūgas, apskards, daba tonkē ė līn. Par vėsa Lietova žėima būn skėrtinga; prī jūras laikas šėlts uors, snėiga mažā, tonkē pūt dėdlis vies, Žemaitėjuo ėškrent daug snėiga, šaltis nie nuognē smarkos; Vėdorė, Šiaurės Lietovuo, Sovalkėjuo snėiga mažiau, vuo Aukštaitėjuo ė Dzūkėjuo snėiga būn daug ė speigs pasėtaik tonkē.
Žėima īr ė gomtuos atėlsė čiesos. Daug paukštiu rūšiu ėšskrend i pėitus, palėik tėktās tuoki paukštē kāp varnas, žagatas, žīlės, žvėrblē, snėigenas, kiekštā, genē, pūtės, katrėi geb rastė jiedė kāp nėiks neaug.
Žėima...
Keistė
|