Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 194 281 straipsnis

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 194 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Dmitrijus Šostakovičius 1950 m.

Dmitrijus Šostakovičius (Дмитрий Дмитриевич Шостакович, 1906 m. rugsėjo 25 d. – 1975 m. rugpjūčio 9 d.) – vienas žymiausių rusų kompozitorių, pianistų ir muzikos pedagogų.

Gimė Sankt Peterburge. Per tėvo giminės liniją buvo kilęs iš Vileikos lenkų Šostakovičių šeimos. Nuo pat vaikystės rodė gabumus muzikai. 1919 m. (būdamas 13-os) priimtas į Petrogrado konservatoriją, mokėsi pas Aleksandrą Glazunovą, Leonidą Nikolajevą, Maksimilianą Šteinbergą, Nikolajų Solovjovą). 1926 m. pristatė savo pirmąjį didesnį (baigiamąjį) darbą – „I-ąją simfoniją“.

Baigęs mokslus, išvyko į Maskvą, dirbo kompozitoriumi, daug koncertavo kaip pianistas, grojo Varšuvoje ir Berlyne. 1927 m. tapo I tarptautinio Šopeno pianistų konkurso garbės diplomo laureatu. Dmitrijus Šostakovičius kūrė eksperimentinio, avangardinio pobūdžio kūrinius, todėl susilaukė daug kritikos iš tarybinės nomenklatūros. Įsidarbino Darbininkų jaunimo teatre, kad išvengtų ideologinio persekiojimo. 1936 m. dėl operos „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ (Леди Макбет Мценского уезда) kompozitorius susilaukė daug priekaištų iš tarybinės spaudos ir nomenklatūros, kritikuotas dėl realizmo trūkumo, masėms nesuprantamo formalizmo. Operos statymai nutraukti, taip pat atšaukta Šostakovičiaus 4-osios simfonijos premjera. 1937 m. kompozitorius pristatė konservatyvesnę 5-ąją simfoniją, kuri susilaukė teigiamų įvertinimų.

Vėliau Dmitrijus Šostakovičius kurį laiką atsidėjo pedagoginiam darbui: 1937–1941 ir 1945–1948 m. dėstė Leningrado konservatorijoje, 1943–1948 m. ir Maskvos konservatorijoje; 1939 m. įgijo profesoriaus laipsnį.

Karo metais savanoriavo Leningrado gaisrinėje ir radijuje. Vėliau evakuotas į Kuibyševą, ten sukūrė 7-ąją simfoniją, kuri buvo skirta Leningrado pasipriešinimui pažymėti. 1943 m. persikėlė į Maskvą, sukūrė 8-ąją simfoniją Stalingrado mūšio atminimui, bet vėl buvo kritikuojamas dėl pergalei netinkamos kūrinio nuotaikos. 1947 m. kompozitorius įtrauktas į RTFSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus.

1948 m., vadovaujantis Ždanovo doktrina, Dmitrijus Šostakovičius (kaip ir Sergejus Prokofjevas, Aramas Chačaturianas, Visarionas Šebalinas) buvo apkaltintas formalizmu, pašalintas iš pedagogo pareigų Maskvos ir Leningrado konservatorijose, jo muzikos atlikimas visaip varžytas. Taip tarybinė valdžia mėgino kovoti su „antiliaudiškomis“, vakarietiškomis įtakomis. Dėl to, kompozitorius buvo priverstas sukurti keletą supaprastinto muzikinio stiliaus sovietinės tematikos kūrinių (oratoriją „Daina apie miškus“ Песнь о лесах, kantatą „Virš mūsų Tėvynės saulė šviečia“ Над Родиной нашей солнце сияет).

Po Stalino mirties 1953 m., kompozitoriaus kūryba pradėta traktuoti laisviau. 1960 m. Dmitrijus Šostakovičius įstojo į TSKP. Parašė keletą TSRS pergales šlovinančių kūrinių. Gastroliavo po užsienį. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1959 m.), Bavarijos dailiųjų menų akademijos (1968 m.) narys korespondentas, daugelio valstybių meno akademijų ir universitetų garbės daktaras. Menotyros daktaras (1965 m.). Politinio atšilimo metais D. Šostakovičiaus naujuosius kūrinius imta naudoti sovietų meno laimėjimams reprezentuoti TSRS ir užsienyje.

1965 m. kartu su kitais TSRS kūrėjais viešai pasisakė prieš Josifo Brodskio politinį persekiojimą. Dėl nuolatinio ideologinio spaudimo kompozitoriaus sveikata pašlijo. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Dmitrijus Šostakovičius gerokai mažiau kūrė, muzikoje ėmė vyrauti tragiškos nuotaikos. Mirė 1975 m. nuo plaučių vėžio.

Daugiau…


Naujienos


kovo 15 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

FCAB EMD GT22CU-3 San Pedro - Ascotan.jpg
Krovininis traukinys šiaurės Čilėje. Tolumoje – San Pedro ugnikalnis
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Leuvardenas – 2018 m. Europos kultūros sostinė

Europos kultūros sostinės statusas (iki 1999 m.: Europos kultūros miestas) – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam Europos miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims. Miestai priskiriami iš Europos Sąjungos, ELPA (EEE) ir iš ES šalių-kandidačių (tarp jų ir galimų).

Idėja įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva – Europos Sąjungos Ministrų Taryba oficialiai patvirtino programą „Europos kultūros sostinės“. ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias kultūros vertybes ir padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti programos veiklas į ilgalaikes miestų strategijas, kurios (remiantis darnumo siekiu) turėtų būti darnios plėtros strategijomis. Tokiu būdu per kultūros sostinės programą taip pat turėtų būti skleidžiamos darnumo idėjos, kurios galėtų prisidėti, keičiant žmonių vertybines nuostatas, įsitikinimus ir elgseną.

Baltijos valstybių Vilnius buvo 2009 m. Europos kultūros sostine, 2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga. 2017 m. kovo 29 d. Kaunas buvo išrinktas 2022 m. Europos kultūros sostine.

Leuvardenas – miestas šiaurės Nyderlanduose, Fryzijos provincijos ir Leuvardeno savivaldybės administracinis centras. 2018 m. miestas buvo išrinktas Europos kultūros sostine (kartu su Valeta Maltoje).

Šios savaitės iniciatyva yra Leuvardenas.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga