Rugsėjo 21
Jump to navigation
Jump to search
Rgp – Rugsėjis – Spa | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | ||||
2020 |
Rugsėjo 21 yra 264-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 265-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.
Informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- JT Tarptautinė Taikos diena;
- Tarptautinė Alzheimerio ligos diena;
- Alutinis senovinė lietuvių alaus šventės.
Vardadieniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Matas – Mantvilas – Nijolė – Viskintė
Šią dieną Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1935 – Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną;
- 2004 – Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1862 m. – Juozas Šeikus, Lietuvos knygnešys (m. 1934 m.).
- 1882 m. – Vladas Daukša, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (m. 1975 m.).
- 1885 m. – Andrius Baltrušaitis, knygnešys, spaudos ir politinis veikėjas (m. 1906 m.).
- 1894 m.:
- Petras Maželis, Lietuvos vyskupas, rašytojas (m. 1966 m.).
- Povilas Berkavičius, Lietuvos violončelininkas (m. 1975 m.).
- 1904 m.:
- Benediktas Labanauskas, Lietuvos miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1978 m.).
- Edvardas Ganusauskas, Lietuvos dailininkas, scenografas (m. 1979 m.).
- 1908 m. – Vytautas Kriščiūnas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
- 1919 m. – Vincas Vyčinas, lietuvių filosofas egzistencialistas, daktaras, profesorius (m. 1996 m.).
- 1922 m. – Elena Gaidienė, zoologė, ilgametė T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotoja, Lietuvos entomologų draugijos narė.
- 1923 m. – Janina Monkutė-Marks, Lietuvos tapytoja, grafikė, tekstilininkė.
- 1927 m. – Romualdas Lukšas, Lietuvos dailininkas scenografas.
- 1933 m.:
- Antanas Napoleonas Stasiškis, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Petras Alfredas Gužas, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
- 1934 m. – Leonardas Normanas Koenas, Kanados poetas, dainininkas ir dainų tekstų kūrėjas, rašytojas, C.C.. Labiausiai žinomas savo dainomis ir yra tarp ryškiausių ir didžiausią įtaką XX a. antros pusės muzikai padariusių dainininkų.
- 1935 m. – Leonas Ulevičius, pedagogas, choro dirigentas (m. 2000 m.).
- 1938 m. – Gintautas Gelažauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1940 m. – Juozapas Jakštas, Lietuvos tautodailininkas skulptorius, visuomenės veikėjas.
- 1941 m. – Arvydas Lekavičius, TSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 2003 m.).
- 1942 m. – Donatas Katkus, Lietuvos dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys.
- 1947 m. – Antanas Margelis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis veikėjas.
- 1949 m.:
- Alfonsas Zamulskis, gydytojas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Algirdas Jonas Galdikas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Audronė Galvonaitė, Lietuvos geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė.
- Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1950 m.:
- Antanas Valionis, Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, socialliberalas.
- Vytautas Petniūnas, teisininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto ūkio bei politinis veikėjas.
- 1951 m. – Žilvinas Skačkauskas, Lietuvos rašytojas humoristas, vertėjas.
- 1955 m. – Tadeuš Tučkovski, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Albinas Maslauskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Bronislovas Budvytis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Svetlana Bogatko, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1958 m. – Rima Rakauskienė–Nanartonytė, vadybininkė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1960 m.:
- Romas Venclovas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rosida Poškienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
- Vidas Stašinskas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Rima Liaudanskienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1964 m. – Kęstutis Kudzmanas, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
- 1970 m. – Saulius Girdauskas, inžinierius, automobilių sportininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1901 m. – Pranas Vaičaitis, lietuvių poetas, vertėjas, teisininkas (g. 1876 m.).
- 1935 m. – Juozapas Žiogas, kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje (g. 1869 m.).
- 1936 m. – Vladislovas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas (g. 1865 m.).
- 1940 m. – Petras Juodakis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
- 1952 m. – Bronius Krivickas, Lietuvos partizanas, jų tarpe garsus poetas (g. 1919 m.).
- 1960 m. – Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1879 m.).
- 1962 m. – Stasys Navickas, vargonininkas, chorvedys, kapelmeisteris, kompozitorius (g. 1889 m.).
- 1972 m.:
- Aleksejus Čistiakovas, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas (g. 1908 m.).
- Elena (Emilija) Šabinienė (Norkutė, Norkūnienė), I Seimo (1922–1923) narė, komunistų partijos aktyvistė (g. 1888 m.).
- 1975 m. – Emilija Grikevičiutė-Pakalnienė, aktorė (g. 1898 m.).
- 1976 m. – Aloyzas Čižas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1923 m.).
- 1978 m. – Dangerutis Čebelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- 1985 m. – Anzelmas Matutis – Matulevičius, mokytojas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas (g. 1923 m.).
- 1997 m. – Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (g. 1907 m.).
- 2000 m. – Valdemaras Manomaitis, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1912 m.).
- 2016 m. – Leonidas Donskis, Lietuvos filosofas, politikas, dėstytojas, istorikas (g. 1962 m.).
- 2020 m. – Algirdas Zabulionis, lietuvių matematikas (g. 1954 m.).
Šią dieną pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1525 – Teutonų ordino Magistras Valteris fon Plettenbergas (Wolter von Plettenberg) suteikė Rygai pilnąją religinę laisvę.[reikalingas šaltinis]
- 1792 – per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).
- 1898 – Imperatorienei Cisi įvykdžius perversmą Kinijoje baigėsi Šimto dienų reformos.
- 1964 – Maltos nepriklausomybės diena.
- 1981 – Belizo nepriklausomybės diena.
- 2001 – Estijos prezidentu išrinktas Arnold Rüütel, pradėjo eiti pareigas spalio 8 d.
Gimimo dienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1415 m. – Frydrichas III, nuo 1440 m. Vokietijos karalius, nuo 1452 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1463–1493 m. Austrijos kunigaikštis (m. 1493 m.).
- 1452 m. – Džirolamas Savonarola, garsus italų humanistas, pamokslininkas, poetas, politinis veikėjas, bažnyčios reformatorius (m. 1498 m.).
- 1853 m. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1926 m.).
- 1866 m.:
- Charles Jules Henri Nicolle, 1928 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1936 m.).
- Herbertas Džordžas Velsas, anglų rašytojas, geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos darbus. Velsas, kartu su Žiuliu Vernu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“[2]. Žymiausi kūriniai: „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“ , „Daktaro Moro sala“ ir kt., kurie ne kartą ekranizuoti (m. 1946 m.).
- 1881 m. – Rudolfas Berzinis, latvių dainininkas (tenoras) (m. 1949 m.).
- 1895 m. – Sergejus Aleksandrovičius Jeseninas, rusų poetas, vienas iš populiariausių ir žinomiausių XX amžiaus rusų poetų (m. 1925 m.).
- 1902 m. – Ilmari Salminenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas, olimpinis ir Europos čempionas, pasaulio rekordininkas (m. 1986 m.).
- 1903 m. – Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (m. 1991 m.).
- 1909 m. – Kvamė Nkruma, įtakingas XX amžiaus panafrikanizmo judėjimo, siekiančio politinės Afrikos žemyno vienybės, šalininkas ir Ganos bei jos pirmtako Aukso Kranto, lyderis nuo 1952 m. iki 1966 m.[3] (m. 1972 m.).
- 1921 m. – Nilsas Bejerotas, švedų kriminalistas ir psichologas (m. 1988 m.).
- 1933 m. – Dmitrijus Bilenkinas, rusų tarybinis rašytojas fantastas, rašęs 1958–1987 m (m. 1987 m.).
- 1947 m. – Stivenas Kingas, JAV rašytojas.
- 1954 m. – Šinzo Abė, 90-asis Japonijos ministras pirmininkas, išrinktas Japonijos parlamento metu, 2006 m. rugsėjo 26 d. Tai jauniausias Japonijos ministras pirmininkas metais po II Pasaulinio karo.
- 1959 m. – Uwe Haberkorn, gydytojas onkologas, Heidelbergo universiteto profesorius.
- 1965 m. – Fredericas Beigbederis, prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, apžvalgininkas.
- 1973 m. – Osvaldas Sančesas, Meksikos futbolininkas, Santos Laguna klubo ir nacionalinės rinktinės vartininkas.
- 1977 m. – Sam Rivers, Amerikiečių bosistas ir prodiuseris, geriausiai žinomas, kaip vienas iš nu metal grupės Limp Bizkit įkūrėju ir nariu. Jis buvo išrinktas „Geriausiu Bosistu“ 2000 metų „Gibson Apdovanojimuose“. [4] Jo pusbrolis yra grupės būgnininkas John Otto.
- 1979 m. – Ričardas Patrikas Danas, Airijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. 2007-aisiais išrinktas Airijos metų futbolininku. Su Airijos rinktine žaidė 2002-ųjų metų pasaulio čempionate.
- 1980 m. – Kareena Kapoor, indų aktorius.
- 1982 m.:
- Rudis Jangbludas, amerikiečių aktorius, šokėjas, menininkas. Labiausiai žymus dėl pagrindinio vaidmens Melo Gibsono filme „Apokalipto“.
- Sebastianas Žilbertas, Angolos futbolininkas, žaidžiantis kairiojo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Egipto klubo Al-Ahly narys.
- 1983 m.:
- Meidžė Greis, amerikiečių aktorė. Ji labiausiai žinoma dėl Šenon Ruterford vaidmens televizijos seriale „Dingę“.
- Thiago Caetano, Brazilijos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje.
- 1986 m. – Faris Badwan'as, Anglijos roko grupės The Horrors vokalistas.
Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1235 m. – Andrius II Jeruzalietis, 1205–1235 m. Vengrijos karalius (g. 1177 m.).
- 1643 m. – Abahai, Mandžu valdovas, valdęs 1636–1943 m (g. 1592 m.).
- 1936 m. – Antuanas Mejė, prancūzų kalbininkas, tyrinėjęs indoeuropiečių kalbas[5] (g. 1866 m.).
- 1982 m. – Ivanas Bagramianas, armėnų kilmės sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. II pasaulinio karo metu vadovavo I Pabaltijo frontui, kuris užėmė šiaurės Lietuvos teritorijas (g. 1897 m.).
- 1987 m. – Jaco Pastorius, amerikiečių bosinės gitaros muzikantas[6] (g. 1951 m.).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Adam Charles Roberts. Science Fiction. Routledge, 2000. ISBN 0-415-19204-8
- ↑ E. Jessup, John. An Encyclopedic Dictionary of Conflict and Conflict Resolution, 1945-1996, 533.
- ↑ http://www.gibson.com/Whatsnew/pressrelease/2000/mar10b.html
- ↑ Meillet, Antoine (1923), Les origines indo-européennes des mètres grecs, Paris: Presses Universitaires de France, p. 61. Adam Parry’s translation.
- ↑ Jaco Pastorius. Informacija.