Filosofija

Vikisritis: Filosofija

„Atėnų mokykla“ (Rafaelis)

Filosofija (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius gamtos, visuomenės ir mąstymo dėsningumus, tiriantis tikrovės ir esminius žmogiškosios būties ir patirties aspektus.

Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną.

Ilgą laiką „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai (apie VII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e.). Rytietiškoji filosofija glaudžiai susijusi su religiniais įsitikinimais ėmė rastis Indijoje (XV a. pr. m. e.–X a. pr. m. e.), Kinijoje (XII a. pr. m. e.) bei Japonijoje (XII a. pr. m. e.). Skiriama krikščionybės, islamo ir kt. religijų filosofija.

Filosofijos šakos ir svarbiausi jų klausimai

Filosofijos problematika apima tokius klausimus kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (etika), žinojimas bei grožis (estetika):

• Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? ką galima pažinti?
• Metafizika: kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo? Tradiciškai jos šakos yra kosmologija ir ontologija.
• Etika (moralės filosofija): kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I. Kantas)? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas? Pagrindinės etikos šakos yra metaetika, normatyvinė etika ir taikomoji etika. Metaetika tiria etinės minties prigimtį, skirtumus tarp įvairių etinių sistemų, ieško atsakymo į klausimą ar egzistuoja absoliučios etinės tiesos ir kaip pažinti tokias tiesas.
• Politinė filosofija yra vyriausybės ir jos santykių su individais ir bendruomenėmis valstybės viduje tyrimas. Politinė filosofija apima klausimus, susijusius su teisingumu, gėriu, teise, nuosavybe, piliečių teisėmis ir pareigomis.
• Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti? Kilusi iš Antikinės Graikijos. Nuo XIX a. pabaigos logika skilo į dvi plačias dalis: matematinę logiką (formaliąją simbolinę logiką) ir tai, kas dabar vadinama filosofine logika.
• Kalbos filosofija tiria kalbos prigimtį, kilmę ir naudojimą.
• Religijos filosofija domisi klausimais, susijusiais su religija.
• Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Šalia šių pagrindinių šakų egzistuoja nemažai sritinių disciplinų, pvz., mokslo filosofija, matematikos filosofija, logikos filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, kultūros filosofija, medijų filosofija, meno filosofija. Be to, kai kurie mokslai pagal savo tyrimo objektą priartėja prie istoriškai filosofijai priskirtų tyrimo objektų, pvz., psichologija, antropologija.

XX a. filosofijos kryptys

• Analitinė filosofija
• Egzistencializmas
• Feminizmas
• Fenomenologija
• Hermeneutika
• Kritinis racionalizmas
• Marksizmas
• Neokantizmas
  • Badeno neokantininkų mokykla
  • Frankfurto neokantininkų mokykla
• Pozityvizmas
  • Neopozityvizmas (loginis empirizmas)
• Postmodernizmas
• Pragmatizmas

Nuorodos

Vikicitatos

Vikižodynas

Vikiteka

• Filosofija.info
• Naujienos Lietuvos filosofinėje padangėje
• Filosofija: Apie tai kas svarbu – Aplinkkeliai
• Šiuolaikiniai filosofai, publikuojantys Internete savo tekstus