Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 195 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis kelyje į Jeruzalę (Džeimso Viljamo Glaso paveikslas) Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII-asis ir Popiežius Klemensas III-asis. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II. Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.
Antrasis kryžiaus žygis (1147–1149) nepakeitė politinės situacijos Sirijoje. Kryžiaus žygio riteriai nesusilpnino Mosulo (miesto, dabartinio Irako Šiaurėje) bei didžiausio tuo metu Sirijos miesto Alepo emyro Nur-ad-Dino (turkų genčių, vadinamų seldžiukais, vado), kuris užėmė Damaską. 1187 m. mirus karaliui Balduinui IV, Jeruzalė buvo užimta turkų – seldžiukų, vadovaujamų sultono Saladino, kuris sukūrė didelę ir galingą valstybę su centru Egipte.
Grėsmę kėlė Nur-ad-Dinas, kuris nusitaikė į Antiochijos kunigaikštystę. Nur-ad-Dino kovoje su Antiochijos kunigaikščiu Raimundu iš Puatjė 1147–1149 metais, Antiochijos kariuomenė ne kartą buvo sumušta, o 1149 metais viename mūšių žuvo pats kunigaikštis Raimundas iš Puatjė. Nuo to momento Antiochijos kunigaikštystės padėtis buvo ne ką geresnė negu Jeruzalės.
Dar 1148 metais Jeruzalės karalius Balduinas III nukreipdamas Vokietijos karalių Konradą III į Damaską padarė klaidą, kuri davė pasekmes iš karto po Antrojo kryžiaus žygio. Damaskas sudarė sąjungą su Nur-ad-Dinu ir tapo visų didžiųjų musulmonų miestų ir kitų jų valdomų vietovių centru. Musulmonų užkariautų Damasko ir Antiochijos įtaka Artimuosiuose Rytuose augo. Tuo tarpu krikščionių pozicijos prastėjo. Jiems reikėjo pagalbos iš Vakarų Europos.
Tuo momentu, kai Palestina palaipsniui perėjo į Nur-ad-Dino rankas, Šiaurėje Bizantijos imperatorius Manuilas I Komninas kėlė vis didesnius reikalavimus krikščionims, kartu ir išlikusioms krikščioniškomis kunigaikštystėms. Jis turėjo pretenzijų valdyti visą Mažąją Aziją ir atkurti Romos imperiją su jos buvusios teritorijos ribomis. Manuilas I Komninas ne kartą rengė žygius į Artimuosius Rytus ir šie žygiai jam nešė sėkmę. Manuilo I Komnino politika sviro į Antiochijos kunigaikštystės sąjungą su Bizantija. Po pirmos žmonos Vokietijos karaliaus Konrado III sesers mirties, Manuilas vedė vieną iš Antiochijos princesių. Kai 1187 m. Jeruzalę užkariavo sultonas Saladinas. Kryžiaus riteriai dėl to apkaltino Bizantiją. Jie teigė, jog Bizantija talkino ir teikė pagalbą musulmonams, buvo krikščionių išdavikė. Nur-ad-Dinas jau buvo miręs dar prieš Jeruzalės atitekimą musulmonams, t.y. 1174 metais. Tais pačiais metais mirė ir Jeruzalės karalius Amauras I, trijų būsimų Jeruzalės valdovų – Sibilės, Balduino IV ir Izabelės – tėvas. Sultono Saladino dėka buvo suvienyti Egipto ir Bagdado kalifatai.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus – muziejinis architektūros ir kraštovaizdžio kompleksas, esantis Vilkaviškio rajone, Bartninkų seniūnijoje, Ožkabalių kaime, apimantis daktaro, Lietuvos Respublikos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą. Yra Ožkabalių kaimo pietuose, šalia Šiulės upelio, pasiekiamas kelio 5115 Patilčiai–Bartninkai–Kaupiškiai atšaka.
Sodybą sudaro 1991–1998 m. atstatyti Jono Basanavičiaus gimtųjų namų statiniai (XIX a. II pusė). Taip pat į kompleksą patenka Ožkabalių senosios kapinės, pažymėtos metaliniu kryžiumi, kurio postamente iškalta data „1898“, koplytstulpis (medinis dekoratyvinis stačiakampio formos stulpas, puoštas drožinėtu geometriniu ornamentu, viršuje koplytėlė su ornamentuotais lenktu stogeliu ir keturkampiu pagrindu bei trijomis skulptūromis: Švč. Mergele Marija, Rūpintojėliu ir Šv. Agota. Stulpas užsibaigia smaile su mediniu stilizuotu kryžiumi).
Greta sodybos yra 1989–1998 m. (Vitaliaus Stepulio iniciatyva) įveistas Lietuvos Tautinio atgimimo ąžuolynas, sudarytas iš 14 teminių giraičių: Sąjūdžio Seimo giraitė, Sąjūdžio seimo žiedas, Tautos atgimimo giraitė, Aukuro kalnas, Represijų aukų giraitė, Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas, Įžymių žmonių giraitė, Vilkaviškiečių giraitė, J. Basanavičiaus premijos laureatų giraitė, Knygnešių giraitė, Svečių giraitė, Tautos vienybės giraitė, Jaunimo giraitė, Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarų giraitė, Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų giraitė ir Vardiniai ąžuolai Lietuvos Respublikos prezidentams.
Šios savaitės iniciatyva yra žymių žmonių gimtinės.
Daugiau…
|
|
