Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 195 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Boleslovas Prusas (lenk. Boleslaw Prus, rus. Болеслав Прус; gimė kaip Aleksandras Glovackis; 1847 m. rugpjūčio 20 d. – 1912 m. gegužės 19 d.) – lenkų rašytojas, žurnalistas, redaktorius, feljetonistas.
Aleksandras Glovackis (Boleslovas Prusas) gimė bajorų Antano Glovackio ir Apolonijos iš Trembinskių šeimoje (h. Prus) Hrubieszów mieste, Pietų Lenkijoje. Būdamas 3 metų neteko motinos, o 9 metų ir tėvo, todėl vaiku ėmė rūpintis senelė Marijana Trembinska, kuri gyveno Pulavuose. Po senelės mirties Aleksandras augo pas tetą Domicelę Olševską, kilusią iš Trembinskių, Liubline, kur nuo 1854 m. lankė mokyklą. 1861 m. Aleksandras atsidūrė Sedlcos mieste, ir prižiūrimas 13 metų vyresniojo brolio Leono Glovackio, dirbančio istorijos mokytoju, 1862 m. pradėjo mokytis Kelcų gimnazijoje. 1863 m. Aleksandras Glovackis, brolio įtakoje nutraukė mokslus ir prisijungė prie 1863 m. sukilimo. Netrukus po savo šešioliktojo gimtadienio mūšyje jis patyrė sunkių traumų. Po penkių mėnesių buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas.
1864 m. sausio 10 d. Aleksandro Glovackio poema „Pegasas“, pasirašyta su slapyvardžiu "Jan in Oil", buvo paskelbta "Kurier Niedzielny". 1864 m. sausio 20 d. Aleksandras Glovackis buvo vėl suimtas už dalyvavimą sukilime. Nuo sausio iki balandžio jis sėdėjo kalėjime Liublino pilyje ir kareivinių pastate (šiandien – Liublino katalikų universiteto pastatas). Karo teismas atėmė iš jo kilmingumą (bajorystę). Glovackis buvo atiduotas jo dėdės Klemenso Olševskio priežiūrai, nes brolis Leonas Głovackis kentėjo nuo nepagydomos psichikos ligos. Po išsilaisvinimo iš kalėjimo Aleksandras Glovackis tęsė mokslus Liublino gimnazijoje. Jis buvo Juzefo Sklodovskio, Marijos Sklodovskos - Kiuri, senelio, auklėtinis.
Liublino gimnaziją Glovackis baigė 1866 m. birželio 30 d. Po to ketino toliau tęsti studijas Sankt Peterburge, tačiau to neleido jo finansinė padėtis. 1866 m. Glovackis ėmė studijuoti Varšuvos universiteto Matematikos ir fizikos fakultete. Besimokydamas universitete, vertėsi privačiomis pamokomis, tačiau jos nedavė pelno. Laisvalaikiu rašė straipsnius laikraštyje „Kurier Świąteczny“, pasirašinėjo slapyvardžiu "Jan in Oil". Dėl finansinių sunkumų Glovackis kuriam laikui buvo priverstas nutraukti studijas (1869 m.). Tuo metu išvyko į Pulavus, kur kažkiek laiko studijavo Kaimo ir miškininkystės instituto Miškininkystės fakultete, tačiau jau 1870 m. rugsėjo mėn. grįžo į Varšuvą. Baigęs studijas išbandė įvairius darbus: buvo fotografas, gatvės oratorius, šaltkalvis gamykloje. 1871 m. Glovackis išvertė anglų filosofo John Stuart Mill kūrinį „Logika“.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Miestų–partnerių stendas Kaune Miestų partnerystė – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Anglakalbėje Europoje jis neretai vadinama miestų – dvynių (angl. town twining) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs miestų – seserų (angl. sister cities) pavadinimas.
Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama susigiminiavusių miestų (rus. породненые города) ar miestų įbrolių (rus. города побратимы) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antra vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito miestų partnerystės terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma, istoriniuose dokumentuose minima miestų draugystė buvo tarp vokiečių Paderborno ir prancūzų Le Mano. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp Rotveilio (Vokietija) ir Brugo (Šveicarija). Po Pirmojo pasaulinio karo sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio Memelio (Klaipėdos) ir Manheimo ir kt. miestų. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradarbiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp Krailsheimo (VFR) ir Verdingtono (Worthington, JAV) bei tarp Bonos (VFR) ir Oksfordo (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp Liudvigsburgo (VFR) ir Monbeljaro (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. Ženevoje susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama Europos Regionų ir bendruomenių taryba. Be kitų funkcijų, ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas – kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu KGB, galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista.
Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos miestų partneriai.
Daugiau…
|
|
.jpg)
