Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 194 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Ledonešio ir pakilusio vandens apsupta Mažosios Lietuvos valstiečio sodyba (apie 1910 m.) Stichinės nelaimės ir ligų epidemijos Rytprūsiuose – gamtinės stichijos ir ligų epidemijų sukelti įvykiai, kurie stipriai pakenkė Rytprūsių gyventojų veiklai iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos (t. y. iki tol, kol buvo juridiškai panaikinta ši Vokietijos imperijos provincija, prieš tai buvusi Kryžiuočių ordino valda).
Europos šiaurės rytinėje dalyje plytėjusioje teritorijoje kilę žemės drebėjimai, stebimos šiaurės pašvaistės, kometos ir Saulės užtemimai gyventojų neretai buvo vertinami kaip „Dangaus ženklai“ ar „Likimo rykštės“. Po gamtos išdaigų kartais sutrumpėjęs augalų brendimo laikotarpis neleisdavo sulaukti gausesnio derliaus ir šiaip jau nederlingose dirvose. Didesni klimato svyravimai valstiečiams sukeldavo papildomų rūpesčių, kartais net katastrofiškų padarinių. 1308, 1349, 1360, 1497, 1510, 1701, 1702, 1768 ir 1835 (o ypač 1818) metais teritorija kentėjo nuo galingų uraganų. To pasekoje, 1308 m. pasikeitė Aistmarių gylis, o 1510 m. susiformavo Piliavos giluma.
- 1832 m. šalta vasarą, liepos mėnesio naktimis kankino šalčiai ir formavosi ledas.
- 1834 m. karščiai ir sausra; dukart žydėjo augalai ir tiek pat kartų bandė duoti derlių.
- 1836 m. stebėta didelė šiaurės pašvaistė.
- 1849 m. dideli šalčiai: iki −35 °Ré (pagal Reomiūro skalę) arba −43,75 °C (pagal Celsijų).
- 1868 m. karšta vasara: rugpjūčio 13 d. 35,8 °Ré arba 44,75 °C.
- 1871 m. birželio 1 d. iškrito sniegas.
- 1889 m. šalta žiema, sniegas išsilaikė 92 dienas.
- 1894 m. vasario mėn. uraganas iš Vakarų pusės; Karaliaučiaus „Nasser Garten“ (dab. „Portovojė“) rajone įlaužta užtvanka, saugojusi miestą nuo Priegliaus potvynių.
- 1899/1900 m. žiemą gausiai snigo; sniegas išgabentas su 28 721 vežimais.
- 1905 m. biželyje buvo jaučiami nedideli požeminiai smūgiai.
- 1907/1908 m. žiemą gausiai snigo, išgabenti 175 696 m³ sniego kainavo 235 860 markių sumą.
- 1910 m. lankėsi Halio kometa.
- 1911/1912 m. Karaliaučiaus kanalas užšalo per visą savo gylį.
- 1912 m. balandžio 7 d. įvyko beveik pilnas Saulės užtemimas. Karšta vasara, Karaliaučiaus mokiniai 25 kartus dėl karščių buvo atleidžiami nuo mokyklų lankymo.
- 1928/1929 m. sausyje nusterbino stipri perkūnija.
- 1928/1929 m. kietai šalta žiema, Baltijos jūra iki pat horizonto pasidengė ledu. Sausio 7 d. sniego danga siekė 42 cm; vasario 10 d. šaltis spustelėjo iki −34,4 °C; o vidutinė vasario mėn. temperatūra tebuvo −13,8 °C. Ledas ant Kuršių marių išsilaikė iki gegužės mėnesio. Dažniausiai pūtė šiaurės rytų vėjas.
- 1934 m. gausiai snigo, todėl tradicinė studentiška Gegužinės šventė (balandžio 30 d.) surengta nebuvo.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Lietuvoje
- 1919 − Vilniuje paskelbta apie Lietuvos-Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos („Litbelo“) sukūrimą.
Pasaulyje
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Elektromobilis – automobilis, varomas vienu ar daugiau elektriniu varikliu. Elektra saugoma baterijose arba kituose įrenginiuose. Automobiliai, kurie kartu su elektriniais naudoja ir vidaus degimo variklius, vadinami hibridiniais.
Pirmieji elektromobiliai pasirodė apie 1880 m. Elektra varomi automobiliai buvo populiarūs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Vėliau, atsiradus masinei automobilių gamybai ir prekybai bei pingant iškastiniam kurui, elektromobiliai prarado savo populiarumą.
Nuo 2008 m. elektromobiliai vėl pradėjo populiarėti, kai buvo sukurtos talpios baterijos, tobulinama kita technologija, iškastinio kuro brangimas, didesnis susidomėjimas ekologija ir pan.
Kai kurios kompanijos bei valstybės sudarė finansines galimybes gyventojams pigiau įsigyti šios technologijos transporto priemones. Tiesa, šiuo metu kol kas tokie automobiliai yra brangūs, infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, taip pat baterijos dar nėra tokios talpios, kad patenkintų visų norus keliauti.
2015 m. visame pasaulyje tokius automobilius siūlė 30 kompanijų. Daugiausiai jų parduodama JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vakarų Europoje. Populiariausias elektromobilis 2016 m. buvo Nissan Leaf; jų visame pasaulyje nuo 2010 m. parduota apie 233 000.
2011 m. „Nissan Leaf“ išrinktas „Pasaulio metų automobiliu 2011“. 2014 m. „Pasaulio metų automobilio“ rinkimuose elektromobilis „BMW i3“ įvertintas ekonomiškiausiu bei geriausio dizaino metų automobiliu pasaulyje. Nuvažiuoti 40,2 km su juo kainavo 0,81 JAV dolerio. 2017 m. „BMW i3“ įvertintas geriausiu metų miesto automobiliu.
Šios savaitės iniciatyva yra elektromobiliai.
Daugiau…
|
|
.JPG)
