Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 182 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
Porijų Šv. Augustino koplyčia
Porijų Šv. Augustino koplyčia – kapinių koplyčia, esanti šalia Porijų kaimo, Pasvalio rajone, apie 7 km į vakarus nuo Daujėnų. Koplyčia veikianti, prižiūrima. Stūkso nuošalioje vietoje, į pietvakarius nuo Porijų kaimo, šiaurinėje jį beveik siekiančios Žaliosios girios atšakoje. Koplyčią supa nedidelės kaimo kapinaitės. Nuo gyvenvietės pasiekiama vykstant pietų kryptimi lauko keliuku link Balčiškių.
Priklauso Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijai. Šioje koplyčioje vyksta tradiciniai Šv. Augustino atlaidai. Jų metu altoriuje pakabinamas Šv. Augustino paveikslas (saugumo sumetimais koplyčioje nepaliekamas). 2014 m. per Vėlines šv. Mišias laikė iš šio krašto kilęs vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Koplyčia yra klasicizmo stiliaus tradicijų paveiktas, bet ir savitų bruožų turintis XIX a. (galbūt antrosios pusės) liaudiškos medinės sakralinės architektūros pavyzdys. Koplyčią atnaujino ir sutvarkė vietos bendruomenė pirmaisiais Atgimimo metais: pakeitė stogą (buvo šiaudinis), sutvirtino medines konstrukcijas ir pamatus, apkalė naujomis lentomis, išdažė. Koplyčioje yra buvę vertingų dailės kūrinių: paveikslai „Šv. Augustinas ir šv. Kotryna" (XIX a. pradžia) ir „Šventoji šeima" (XIX a.)., altorėlis su Marijos Maloningosios ir Nazaretiečio paveikslu (buvęs kodas DV1939, 9937).
Dabartinė koplyčia ne kartą remontuota. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje stogas buvęs šiaudinis, vėliau, gal dar iki Antrojo pasaulinio karo, pastatas uždengtas malksnomis. Po karo, sovietmečiu, visos Lietuvos kapinių koplyčios buvo uždarytos. 1950 m. Porijų koplyčioje dar vykę mišios, o 1953 m. pamaldų jau nebebuvę. Kurį laiką šventovė stovėjusi neužrakinta, nykstanti, lankoma pašaliečių. Tačiau ilgamečio Daujėnų klebono (1977–2000) kun. Gaudento Ikamo pastangomis sovietmečiu, iki 1982 m., Porijų kapinės aptvertos nauja metaline tvora (anksčiau kapines supęs akmenų aptvaras), koplyčia suremontuota, uždengta šiferiu ir joje vėl atšvęsti Šv. Augustino atlaidai. Tai buvo išskirtinis dalykas, nes tuomet tikintiesiems neveikiančių (neveikė visos, tik vienoje kitoje leista šarvoti mirusiuosius) koplyčių remontuoti nebuvo leidžiama, valdžios dėmesio tekdavo tik kai kurioms architektūros paminklais paskelbtoms koplyčioms. Atgimimo metais, 1989–1990-aisiais, vietos gyventojų suaukotomis lėšomis Porijų koplyčia vėl suremontuota. Vietoje senųjų langų sudėti nauji, padaryti Stepono Bernadicko, pakeista jau papuvusi lauko sienų apkala ir koplyčia nudažyta. Viduje paklotos naujos grindys, sienos ir lubos išmuštos presuotu kartonu ir išdekoruotos daujėniškių Povilo Gailiūno su žmona.
Daugiau…
|
Mėnesio šalys
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Lenktynių jubiliejus pašto ženkle
Sartų lenktynės – žirgų su kinkiniais lenktynės, vykstančios Dusetose (Zarasų rajonas). Dėl prastų meteorologinių sąlygų jos kartais organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame Dusetų hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Nuo pat ryto veikia Tautodailės mugė, vyksta liaudiškos muzikos kolektyvų pasirodymai (grojama, dainuojama ir šokama).
Pirmosios jų buvo surengtos dar XIX a. Dusetose ant Sartų ežero. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.
Nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos žirgų sporto tradicija. 1933 m. lenktynes pradėjo remti LR žemės ūkio ministerija. 1937 m. pirmą kartą lenktynėse grojo vietinis dūdų orkestras. 1938 m. pirmąkart koncertavo aukštaičių rūbais pasipuošusių moterų choras, surengta pirmoji važių ir pakinktų paroda, virš žiūrovų galvų praskrido karinis lėktuvas.
Karo metais varžybos nevyko. 1955 m. lenktynės paskelbtos respublikinėmis. 1968 m. kartu rengti ir pradėtos žiemos mugės. Jose prekiaujama riestainių, dešrų lankainiais, sūriais ir alumi bei aukštaitiškais suvenyrais. 2005 m. išleistas pašto ženklas (dail. K. Katkus).
Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu. Nuo 1933 m. lenktynių takas įrengtas kaip hipodrome – elipsės formos. Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto A. Leonovo įsteigtas SSRS lakūnų kosmonautų prizas. 1995 m. „Sartų žirgyno“ hipodrome užfiksuotas geriausias varžybų rezultatas, pasiektas Prano Navalinsko su žirgu Speedy – 2 min. 4,9 sek. rekordas. 1600 metrų ilgio Dusetų hipodromo trasos absoliutų rekordą 2009 m. pasiekė varėniškis Stasys Kėrys, su žirgu Sakalu įveikęs nuotolį per 2 min. 03,34 sek. 2012 m. lenktynėse – 90 greičiausių ristūnų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos. Buvo planuojamos šunų kinkinių lenktynės. Pirmąkart varžėsi stambiųjų žemaitukų veislės žirgai.
Šios savaitės iniciatyva yra sportas Lietuvoje.
Daugiau…
|
|
