Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
Įmonių logotipai, kuriuose nurodomi NASCAR komandos rėmėjai.
Reklaminis rėmimas (angl. sponsorship) − rėmimo forma siekiant tiesioginės ar galimos komercinės naudos. Nors suteikta parama nuosavybe gali būti neatlygintina, priešingai nei filantropija, toks rėmimas vis tiek yra vykdomas su komerciniu tikslu.
Rėmimas reklaminiu tikslu gali padidinti vartotojo supratimą apie prekinį ženklą, sukelti norą jį pirkti, tačiau tai skiriasi nuo reklamos. Priešingai nei reklama, komercinis rėmimas negali tiesiogiai iškomunikuoti konkrečių produkto savybių. Taip pat jis negali būti savarankiškas, kadangi rėmimas reklaminiu tikslu reikalauja papildomų palaikymo elementų. Kai kurių autorių reklaminis rėmimas skiriamas į dvi formas: filantropinį rėmimą ir komercinį rėmimą. Filantropinio rėmimo atveju rėmėjas (sponsorius) siekia pagerinti savo įvaizdį ir socialinį pripažinimą bendruomenėje. Komercinio rėmimo atveju rėmėjas siekia konkrečių verslo tikslų: prekės ženklo žinomumo sklaidos, pardavimų didinimo. Tony Meenaghan (1999) apibrėžia korporatyvinį komercinį rėmimą kaip investiciją siekiant komercinių tikslų ir tiesioginės naudos, kai filantropinio rėmimo atveju nauda pasiekiama netiesiogiai per suteiktą naudą visuomenei.
Norint paaiškinti, kaip komercinis rėmimas daro įtaką vartotojų visuomenei, buvo panaudota psichologijos ir komunikacijos veiklų teorija. Dauguma galvoja, kad prekinis ženklas (rėmėjas) ir renginys (remiamasis) tampa susiję vartotojų atmintyje – prekinis ženklas gali sukelti asociacijų su renginiu, arba atvirkščiai – renginys tampa tapatinamas su remiamu ženklu.
Pasak konsultacinės firmos „Independent Evaluation Group“ (IEG), projektų rėmimas pasaulyje 2011 metais išaugo 5,2 procentais, kas sudaro 46,3 milijardus dolerių.
Europoje per 2014 metus į partnerystę buvo investuota 26,44 milijonai eurų (29 milijonai dolerių). Augimas Centrinėje bei Pietų Amerikoje 2010 metais neatitiko prognozių. Rėmimo apimtys augo 3,8 procentus vietoje prognozuotų 5,7 procentų, nepaisant FIFA Pasaulio čempionato bei Olimpinių žaidynių, vykusių Brazilijoje 2014 bei 2016 metais. Vykstant 2010 metų Pasaulio čempionatui, rėmimo veikla turėjo pradėti sparčiai augti, taip tikintis, jog šis regionas taps gausiausiai remiamas regionas po Šiaurės Amerikos, su augimo reitingu iki 5,6 procento 2011 metais.
Laisvalaikio televizijos industrijų įstatymai apimą produktą, kuris yra smulkus, tačiau sparčiai auga dėl rėmėjų iš televizijos programų Anglijoje. Tačiau britų komandas bei žaidėjus remianti komercija sudaro daugiamilijardinę svarų industriją. Pavyzdžiui, Adidas tapo Menčesterio United rėmėju bei tiekėju dešimčiai sezonų. Sutartis buvo sudaryta 2014 metais, su garantuota minimalia verte už 750 milijonų svarų (daugiau nei 1,1 milijardų dolerių).
„Independent Evaluation Group“ (IEG) ataskaitoje, kuri pirminiais duomenimis atliekama kasmet nuo 1984 metų, planuojama, jog 18,2 milijardų dolerių bus išleista Šiaurės Amerikos kompanijų teisių mokesčiams 2011 metais, kas būtų 5,2 procentais daugiau nei 2010 metais. Rėmėjų iš Šiaurės Amerikos išlaidos 2010 metais išaugo 3,9 procentais, kas sudarė 17,2 milijardų dolerių.
Praėjus dviem dešimtmečiams, rėmimo reitingai sparčiai augs ir toliau, pasak IEG. Šiaurės Amerikos žiniasklaidos išlaidos, padidėjo dviem procentais 2010 metais.
Daugiau…
|
Mėnesio šalys
|
Šio mėnesio regionas yra Vidurio ir Rytų Europa. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Dunojus (sen. gr. Ἴστρος = Istros; vok. Donau; veng. Duna; kroat. Dunav; bulg., serb. Дунав; svk. Dunaj; rumun. Dunăre) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².
Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Moldavijos, Ukrainos, Šveicarijos.
Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Dr. Kazys Grinius (Grinevičius, Hryniewicz, Гриневич; 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būda, Marijampolės apskritis – 1950 m. birželio 4 d. Čikaga, Ilinojus, JAV) – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras (1920 m. lapkričio 19 d. – 1922 m. sausio 18 d.), pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei. Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.). Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas. Vienas iš Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų ir lyderių. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per Holokaustą.
A. Eidinto vertinimu, „K.Grinius – Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimo simbolis“. Vienas aktyviausiai demokratines idėjas puoselėjusių XX a. Lietuvos politikų, nuosekliai laikėsi demokratijos principų, ištikimas kolektyviniam valdymui, valdžios institucijų kompetencijų atskyrimui, korektiškas, pakantus kitų nuomonei ir pozicijai. Spaudos draudimo metais laikėsi požiūrio, kad lietuviams reikia aktyviai reikšti norą legalizuoti spaudą, o kol ji spausdinama ir platinama nelegaliai – ją remti, steigė slaptas ir viešas draugijas, kurių tikslas buvo visuomenės švietimas ir spaudos lietuvių kalba platinimas. 1926 m. K.Grinių išrinkus Prezidentu Lietuvoje panaikintas karo stovis ir cenzūra, atkurta žodžio, asmens, sąžinės ir spaudos laisvė, praplėstos asmens ir piliečio teisės. Parašė veikalą, skirtą demokratijai ir jos raidai Lietuvoje. Kritikavo teigusius, esą Lietuvos visuomenė dar nepasiruošusi demokratijai: „Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti“. Visuomeninėje veikloje ieškojo racionalaus sprendimo, kompromiso. Pabrėžė nuomonių įvairovės ir politinio pliuralizmo svarbą demokratijai, kritikavo ir tendencingais vadino tuos, kurie neigiamai kalbėjo apie „visuomenės srovinį susiskaidymą“: „Politiškai nesusikaidžiusi visuomenė gali būti tik diktatūriniuose kraštuose“. Partinius susigrupavimus vertino kaip normalią demokratinę praktiką ir tvirtino, kad Lietuva negali būti išimtis: „Tik diktatūriniuose kraštuose vienas vadas, viena valia ir net partija, kuria remiasi diktatorius, yra bevalė politiniams sprendimams ir reikalinga tik vadui prisidengti„. Tarptautinėje politikoje manė jog Lietuva turėtų lygiuotis į Skandinaviją ir remtis Anglija bei Prancūzija, o ne Rusija ar Vokietija. Pasižymėjo humoro jausmu, aštria ironija, kuklumu, taupumu ir elegancija. Laisvamanis, pasisakė už asmens religinių įsitikinimų laisvę. Kairysis, anglų filosofo, sociologo, klasikinio liberalizmo politinio teoretiko Herberto Spenserio (Herbert Spencer) idėjų sekėjas – K.Griniaus žodžiais, studijų laikais H. Spenseris jį „išgelbėjo“ nuo pasidavimo Karlo Markso ir Frydricho Engelso teorijoms. Domėjosi Karlo Kautskio idėjoms. Privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo, progresinių mokesčių, socialinės rūpybos įstatymų ir nemokamo mokslo šalininkas. Teigė, jog daugelis ligų Lietuvoje turi socialines priežastis, kurias pašalintų tinkama socialinė politika ir švietimas, savo pareiga laikė viešai ir suprantamai kalbėti medicinos ir higienos klausimais, vykdė sėkmingą ligų profilaktiką. Pasisakė už stiprią savivaldą, o centrinės valdžios galių didinimą savivaldos sąskaita laikė monarchizmo ženklu. 1905 m. tekste „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“ rašė: „žemė turi prigulėti tam, kas ją dirba ir iki jis ją dirba“.
Šios savaitės iniciatyva yra valstybių vadovai.
Daugiau…
|
|
