Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Estijos švedai arba Pakrantės švedai (šved. estlandssvenskar, „Estijos švedai“, bendrai aibofolke, „Salų žmonės“, est. rannarootslased, t. y. „Pakrantės švedai“ arba eestirootslased) – švediškai kalbanti mažuma, daugiausiai apsistojusi šiaurės vakarinėse Estijos salyno pakrantėse. Pirmieji švedai į dabartinę Estijos teritoriją iš Švedijos ir Suomijos pradėjo kraustytis XIII ir XIV amžiuose. Švedų apgyvendintas arealas buvo žinomas kaip Aibolandas. Per Antrą pasaulinį karą beveik visi šioje teritorijoje gyvenę švedai išvyko į Švediją. Liko tik keletas žmonių, kurie čia pasiliko visam laikui ir dabar tapo atkurtos Estijos piliečiai.
Švediškai kalbančių gyventojų Estijos teritorijoje yra apgyvendinta jau apie 650 metų. Pirmas rašytinis šaltinis, minintis švedų gyventojus Estijoje, buvo 1294 m. Hapsalu miesto teisynas. Vėlesni ankstyvi minėjimai buvo 1341 m. ir 1345 m., kai estų vienuolynas Padisėje pardavė „Laokiulės turtą“ ir Didžiojo Pakrio salą. Per XIII–XV amžius didelis skaičius švedų atvyko į pakrantės Estiją iš švediškai kalbančių Suomijos dalių, kurios tuo metu priklausė Švedijos karalystei (priklausė iki 1809 m.), dažnai apsistojant bažnyčiai priklausančiose žemėje. Pirmas dokumentuotas įrašas apie Ruhnu (šved. Runö) salą ir jos švedų gyventojus yra taip pat 1341 m. laiškas, siųstas Kuršo vyskupijos, patvirtinęs saliečių teisę gyventi ir turėti nuosavybę pagal švedišką teisę.
1561 m. Švedija įkūrė Švedijos Estijos dominiją. Tokia išliko iki 1710 m. (formaliai – iki 1721 m., kai teritorija tapo Rusijos dalimi pagal Ništato sutartį). Estijos švedai klestėjo šiuo laikotarpiu. Švedų, kartu su vokiečių ir estų, buvo viena iš krašto oficialių kalbų.
Kai Vokiečių ordinas prarado didžiąją dalį savo galios XVI amžiuje ir Švedijos Estijos dominija buvo pralaimėta Rusijai per Didįjį Šiaurės karą (1700–1721 m.), švedų sąlygos Estijoje suprastėjo: žemės būdavo dažnai konfiskuojamos iš bažnyčios ir duodamos vietinei aukštuomenei, taip pat didėjo mokesčiai. Tokios sąlygos išliko per visą rusų valdymo laikotarpį. Kadangi dauguma vietinių švedų nebuvo baudžiauninkai, jų nepalietė baudžiavos panaikinimo procesai 1816 m.
Tam tikrais laikotarpiais rusų valdymo metu Estijoje, grupės Estijos švedų buvo priversti palikti kraštą dėl kitų Rusijos imperijos teritorijų. Žinomiausias pavyzdys – imperatorienė Katerina II, 1781 m. privertė 1000 švedų palikti Hijumos salą ir persikraustyti į Ukrainą, kur jie įkūrė Gamlasvenskby bendruomenę dabartinėje Ukrainos Chersono srity.
Estijos švedų sąlygos pagerėjo XIX amžiaus vidury dėl tolesnių agrarinių reformų, bet diskriminacija liko per visą caro valdymo laikotarpį Estijoje. Po Pirmo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos, 1918 m., buvo įkurta nepriklausoma Estijos valstybė. Nepriklausomos Estijos konstitucija suteikė tautinėms mažumoms teisę valdyti savo mokomąją kalbą švietimo įstaigose, teisę kurti institucijas, siekiančias tvarkyti tautinių mažumų reikalus, taip pat – rinktis pilietybę. Tiek švedai, baltvokiečiai, rusai ir žydai turėjo savo ministrus naujoje nacionalinėje valdžioje. Buvo įkurta švediška partija – Svenska Folkförbundet. 1925 m. mažumų teisės buvo praplėstos, buvo leista gilesnė kultūrinė ekonomika, tačiau Estijos rusams ir švedams nebuvo iš to didelės naudos, daugiausiai dėl ekonominių priežasčių.
Daugiau…
|
Mėnesio šalys
|
Šio mėnesio regionas yra Vidurio ir Rytų Europa. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Dunojus (sen. gr. Ἴστρος = Istros; vok. Donau; veng. Duna; kroat. Dunav; bulg., serb. Дунав; svk. Dunaj; rumun. Dunăre) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².
Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Moldavijos, Ukrainos, Šveicarijos.
Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
| Teiginių vertinimui Vikipedijoje pagrindinis kriterijus yra ne teisingumas, o galimybė verifikuoti (patikrinti). Vikipedijos atveju galimybė verifikuoti reiškia, kad bet kuris straipsnio skaitytojas privalo turėti galimybę patikrinti, ar bet kuri į vikipediją įdėta medžiaga prieš tai buvo publikuota patikimuose leidiniuose. Tai susiję su Vikipedijos taisyklėmis dėl neutralaus požiūrio laikymosi ir draudimo remtis nepublikuotais tyrimais. Kartu šios trys taisyklės yra pagrindinės straipsnių turiniui taikomos taisyklės.
Straipsnių autoriai gali kur tinka į juos dėti ir savo pačių mintis ar tyrimų išvadas, bet tik tada, kai jie prieš tai buvo publikuoti patikimame leidinyje. Vikipedija nėra vieta publikuoti savo mintis ar tyrimus, vikipedijoje aprašomos tik jau publikuotos mintys ar tyrimai.
Ginčytiną teiginį parašęs dalyvis privalo nurodyti patikimus teiginių bei citatų šaltinius, kitaip tai gali būti pašalinta. Įrodymo našta tenka straipsnio autoriui, kuris prideda arba atstato anksčiau ištrintą straipsnių medžiagą. Teiginiai, kurie kelia abejonių ar, tikėtina, gali kažkam kelti abejonių ateityje, privalo būti pagrįsti nuorodomis į patikimus šaltinius. Jie yra žymimi šablonu {{faktas}}. Jei per ilgesnį laiką taip pažymėtiems teiginiams šaltiniai vis dar nėra nurodomi, jie turi būti pašalinti. Paprastai šis laikas yra maždaug dvi savaitės, tačiau kai kuriais atvejais gali būti ir trumpesnis – pavyzdžiui, teiginiams apie šiuo metu gyvenančius žmones. Spekuliatyvūs, gandų lygio teiginiai gali ir turėtų būti šalinami iškart be jokių žymėjimų, o atstatyti gali būti tik iškart nurodant patikimus šaltinius. Tai tinka visur, tačiau ypač – straipsniuose apie šiuo metu gyvenančius žmones.
Jokiais šaltiniais neparemtus teiginius kvestionuojantys naudotojai neprivalo nurodyti jokių priešingai teigiančių šaltinių. Jei kažkuri medžiaga niekur nėra publikuota, ji negali patekti į vikipediją, nepriklausomai nuo to ar yra publikuota kažkokia priešinga medžiaga.
Straipsniai privalo remtis patikimais, trečiosios šalies publikuotais šaltiniais, turinčiais gerą reputaciją faktų tikrinimo ir tikslumo požiūriu. Šaltinio patikimumas privalo atitikti teiginius: ypatingi teiginiai reikalauja ypatingų įrodymų.
Nepatikimais laikomi šaltiniai, turintys prastą reputaciją faktų tikrinimo ar tikslumo požiūriu, neturintys redaktorių – srities specialistų. Jie gali būti naudojami tik straipsniuose apie juos pačius.
Kadangi kiekvienas gali susikurti interneto puslapį, o dalis žmonių savo lėšomis išleisti knygą, pačių leidiniai nėra laikomi patikimais šaltiniais. Norėdamas į straipsnį įdėti asmeninę medžiagą, autorius prieš tai turi ją publikuoti patikimame trečios šalies leidinyje.
Nuorodos privalo vesti tiesiai į šaltinius be jokių tarpinių žingsnių. Jos negali būti į interneto katalogus ar paieškos sistemas, kuriuose skaitytojas pats turėtų susirasti reikalingą puslapį. Taip pat, nuoroda turi būti į tą šaltinį, kuriame autorius perskaitė teiginius. Jei tas šaltinis savu ruožtu nurodo antrą šaltinį, iš kur imta medžiaga, nuorodą į antrąjį šaltinį autorius gali dėti tik tada, kai pats įsitikina jog ten ta medžiaga iš tiesų yra, t.y., perskaito tą šaltinį.
Vikipedijos straipsniuose negalima publikuoti jokių niekur anksčiau nepublikuotų asmeninių išvadų, tyrimų ar eksperimentų ir jų rezultatų, sukauptų žinių ar statistikos, paties atrastų faktų ar sukurtų teorijų, nepriklausomai nuo to ar jie teisingi ar ne. Net jei autorius galėtų įrodyti, kad jo informacija yra teisinga, pirmoji jos publikavimo vieta negali būti Vikipedija. Tas pats galioja ir anksčiau publikuotų duomenų niekur nepublikuotoms analizėms ar sintezėms. Taip pat, aprašant esamas kontroversiškas teorijas ar idėjas ir pateikiant kritikų bei gynėjų argumentus, tie argumentai negali būti paties sugalvoti, kad ir kokie teisingi ir tinkami būtų. Argumentams irgi privaloma nurodyti šaltinius, iš kur jie paimti. Jei to nėra, prie argumento dedama {{faktas}} žymė, ir jei per tam tikrą laiką argumento šaltinis nenurodomas – jis pašalinamas. Šiuo atveju visai nesvarbu, ar argumentas iš tiesų prasmingas ir tinka apginti tai, ką jis gina – svarbu tik kad jis iš tiesų būtų plačiai naudojamas tos koncepcijos šalininkų.
Šios savaitės iniciatyva yra tvarkos savaitė.
Daugiau…
|
|
_en2.png)
