Apie Vikipediją
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
Lomeikiškių piliakalnis arba Krasausko kalnas
Lomeikiškių piliakalnis arba Krasausko kalnas, taip pat Prancūzkapiai – piliakalnis, esantis Kėdainių rajone, Surviliškio sen., Lomeikiškių kaime, tarp kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ir Nevėžio upės, apie 1,3 km į šiaurę (prieš srovę) nuo buvusio Kruosto hidroelektrinės tvenkinio užtvankos. Arčiausiai stūksantys piliakalniai: Vaidatonių (2 km), Kalnaberžės (3 km).
Piliakalnis yra regioninės reikšmės archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, Kultūros vertybių registre įrašytas 1992 m. (unik. kodas 5166). Objekto archeologinė–paminklosauginė reikšmė vertinama nevienareikšmiškai. Lietuvos piliakalnių atlaso sudarytojų nuomone, Lomeikiškių piliakalnis neturėtų būti įvardijamas piliakalniu, nes tai greičiausiai yra smarkai suardyta kalva, kurios aplinkos archeologiniai tyrimai rezultatų nedavė.
Archeologinėje literatūroje piliakalnį pirmą kartą paminėjo piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis (1859–1941). Jis žinių apie Lomeikiškių kaime bebaigiantį griūti piliakalnį gavo iš vietinių gyventojų pasakojimų. Vietos padavimas bylojo, jog šis piliakalnis yra išlikęs nuo žemaičių ir lietuvių tarpusavio kovų laikų. Remdamasis šia informacija, piliakalnį savo knygoje 1928 m. minėjo ir P. Tarasenka.
Valstybinės archeologinės komisijos (VAK) ataskaitoje piliakalnis buvo vadinamas Prancūzkapiais. Remiantis vietos gyventojų pasakojimais nurodyta, kad kalvoje esantys kapai su prancūzų kareivių palaikais likę nuo Napoleono karų. Kapuose esą yra likęs rūsys, kuriame paslėpti prancūzų armijos ginklai. VAK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad kalva ir kapai labai apardyti, nes čia buvo kasamas žvyras. Iki 1934 m. kalva buvo ariama, arime neretai buvo aptinkama žmonių kaukolių.
Daugiau…
|
Mėnesio šalys
Šio mėnesio regionas yra Vidurio ir Rytų Europa. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Dunojus (sen. gr. Ἴστρος = Istros; vok. Donau; veng. Duna; kroat. Dunav; bulg., serb. Дунав; svk. Dunaj; rumun. Dunăre) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².
Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Moldavijos, Ukrainos, Šveicarijos.
Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Narkūnų piliakalnis 2012 m.
Narkūnų piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Utenio Pilis, Didysis piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 24062; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1315; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A946KP), priešpilis (unikalus objekto MC kodas 24063) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24064) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Narkūnų, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas plentu 4903 Utena–Pakalniai–Alanta pakilus į Utenėlės kairiojo kranto aukštumą, yra 100 m į kairę pietryčiuose nuo plento susikirtimo su buvusio Panevėžio–Pastovio geležinkelio linija.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Utenėlės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55 m ilgio, 35 m pločio šiauriniame gale. Čia supiltas 1,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 60 m ilgio, 55 m pločio, 14 m gylio griovys 9 m pločio dugnu. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę praretintais medžiais. Šiaurės vakarų šlaite įrengti laiptai.
Vakarinėje piliakalnio papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959, 1975–1976 m. Joje rasta stulpaviečių, židinių, geležinis smeigtukas, kaltelis, yla, žalvarinis auskaras, molinis verpstukas, Djakovo tipo svorelis, brūkšniuotos, lygios ir žiestos keramikos, geležies gargažių.
750 m į pietryčius yra XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Narkūnų kapinynas, tyrinėtas 1976–1977 m. Į pietvakarius nuo piliakalnio buvo šventu laikomas šaltinis (sunaikintas).
Piliakalnyje stovėjo Utenos pilis. 1373 m. vasario mėnesį ir 1375 m. jos apylinkes niokojo Livonijos ordinas, kuris pilį sudegino 1433 m. vasario pradžioje.
Šios savaitės iniciatyva yra piliakalniai.
Daugiau…
|
|