Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
Google autonominis automobilis kelyje
Google autonominis automobilis (angl. Google Driverless Car) – Google kompanijos sukurtas autonominis automobilis, save vairuojančio elektrinio automobilio prototipas, neturintis vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. Jis savo išvaizda primena Smart ir Nissan Micra hibridą, su dviem sėdynėmis, vieta bagažui. Automobilis bandomas Kalifornijoje (JAV), daugiausiai Mountain View apylinkėse, kur yra Google būstinė, be to, tam neprieštarauja valstijos įstatymai. Planuojama automobilį pradėti viešai naudoti vežant eilinius žmones, o ne tik Google inžinierius 2020 m.
Autonominio automobilio projektą Google pradėjo 2009 m. Iš pradžių buvo naudojami modifikuoti Toyota Prius, Audi TT, Lexus RX450h automobiliai, kuriuose sėdėjo patyręs vairuotojas ir Google inžinierius (keleivio sėdynėje). 2014 m. gegužę Google pristatė naują save vairuojančio automobilio prototipą be vairo ir kitos įprastos vairavimui reikalingos įrangos. 2015 m. baigta pirmoji automobilių bandymų serija viešo naudojimo keliuose Ostine, Teksase. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. projektą ėmė vystyti dukterinė įmonė Waymo.
Google vizijose tokie automobiliai nėra visiškas asmeninio automobilio atitikmuo. Tai veikiau bendro naudojimo automobiliai, skirti visai šeimai arba pakeičiantys taksi.
Automobilis gali vežti du žmones iš vienos vietos į kitą, nereikalaudamas jokių naudotojo įsikišimų. Mašina iškviečiama naudojantis išmaniuoju telefonu į vietą, kurioje yra vartotojas ir nugabena jį į iš anksto pasirinktą galutinį tašką. Mašinoje nėra vairo ar rankinių valdymo įtaisų, tik starto ir avarinio sustojimo mygtukai. Keleiviai nedideliame ekrane mato įvairią informaciją: oro ir kelio sąlygas, važiavimo greitį ir kt.
Daugiau…
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1815 − Napoleonas įžengia į Paryžių: prasideda jo Šimto dienų valdymo laikotarpis.
- 1902 − Natanas Stablefyldas pademonstruoja pirmąjį bevielį telefoną.
- 1995 − japonų sekta „Aum Sinreke“ 16-oje Tokijo metropoliteno stočių paleido nervus paralyžiuojančias dujas zariną, išrastą vokiečių dar Antrojo pasaulinio karo metais. Apie 5500 žmonių apsinuodijo, 13 mirė.
- 2003 − prasidėjo Irako karas, kai daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos JAV ir JK, užpuolė Iraką. Į sąjungininkų kontingentą taip pat įėjo nedidelės Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos.
|
Mėnesio šalys
|
Šio mėnesio regionas yra Vakarų Afrika. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Sahelio civilizacija – Afrikos Sahelio regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra. Čia susiformavo daugybė valstybių, kurios visos buvo susietos prekybiniais santykiais tiek tarpusavyje, tiek su Viduržemio jūros pietinėmis pakrantėmis, su kuriomis jungė transsacharinės prekybos keliai.
Kolonizacijos metu XX a. pradžioje šios civilizacijos teritorijos buvo drastiškai padalintos tarp atskirų valstybių. Dabar buvusias Sahelio civilizacijos teritorijas valdo šios valstybės: Mauritanija (pietinė dalis), Senegalas, Gvinėja (šiaurinė dalis), Malis (pietinė dalis), Burkina Faso, Nigeris (pietinė dalis), Nigerija (šiaurinė dalis), Čadas (pietinė dalis), Kamerūnas (šiauriausia teritorija), Sudanas (vidurinė dalis).
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Meka (arab. مكة = Makka arba مكة المكرّمة Makka al-Mukarrama, anksčiau – Makoraba) – miestas vakarinėje Saudo Arabijoje, Hidžazo provincijoje, netoli Džidos miesto. 1,32 mln. gyventojų (2005 m.). Tai musulmonų pranašo ir islamo įkūrėjo Mahometo gimtasis miestas, pats švenčiausias iš visų islamo miestų. Pagal musulmonų tradiciją, musulmonas dienos metu privalo melstis atsisukęs veidu į Mekos pusę, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje jis bebūtų. Kasmet paskutinį mėnesį pagal islamo kalendorių (hadžą) į Meką suplūsta daugiau nei milijonas piligrimų. Miestas buvo svarbus jau nuo senų laikų, pro jį ėjo svarbūs prekybos keliai. Dar prieš gimstant Mahometui Meka jau buvo religinis centras ir dar yra išlikę tų laikų šventos vietos, iš jų labiausiai žinoma – mečetė Haramas. Jos kieme pastatyta Kaaba, kubo formos pastatas be langų, kurią esą pastatęs Abraomas. Pietrytiniame Kaabos kampe yra Juodasis akmuo, kurį Abraomui davęs arkangelas Gabrielius. Iš priešislaminio laikotarpio yra likęs ir šventasis šaltinis – Zamzamas, kuriuo naudojosi Hagar, Abraomo sūnaus Samuelio (Ishmael) sūnaus motina.
Pirmąkart miestą pamini Aleksandrijos geografas Ptolemėjus, II a. ją aprašęs Makorabos vardu. VII a. čia gimė Mahometas. XIII a. miestą užėmė egiptiečiai, XVI a. – turkai. Nuo 1517 m. turkų vietininkai Mekoje buvo Mahometo palikuonys. 1916 paskutinis iš jų išvijo Huseinas ibn Alis, pirmasis Hidžazo karalius. 1924 m. miestą užėmė Abdul Azizas ibn Saudas, tuometinis Nedždo valdovas, pavertęs Meką Arabijos religine sostine.
Šios savaitės iniciatyva yra piligrimystė.
Daugiau…
|
|
