Ožgavienės ī senuobėnė baltu švėntė, katra īr švėntama lėkus 7 nedielėm lėgo Velīku (tas ėšēn terp vasarė 5 ė kuova 6 dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par oterninka. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma žėima, vėsos bluogis, nabašnėnku dūšės, ba jau stuoj čiesos pavasariou, jau čiesos perėitė ėš smertėis pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“.
Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn pasninks – Gavienė. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, mēsuos jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs lėnā, siūlā, druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi.
Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius:
- šiopėnīs – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded žėrnius, popalės, bolbės, kroupas, kuokis kiaulīnas šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu.
- blīnā – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas tešlas. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā.
- kuošelīna – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu.
- alos – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos.
Ožgavienės...
Keistė
|