Azorai

Azorai


Flag of the Azores.svg
Politinė informacija
Geografinė informacija
Statistinė informacija
Populiacija:	245 374

Azorai arba Azorų salos (port. Ilhas dos Açores – vanagų salos) – vulkaninių salų archipelagas Atlanto vandenyne centrinėje dalyje apie 1500 km nuo Portugalijos, kuriai jie priklauso, ir 3900 km nuo Šiaurės Amerikos pakrantės, tarp 37° ir 40° šiaurės platumos ir 27° ir 34° vakarų ilgumos.

Salų bendras plotas apie 2,2 tūkst. km² (didžiasia São Miguel sala – 747 km²), gyventojų skaičius – 262 tūkstančiai (2001). Administracinis centras: Ponta Delgada (San Migelis). Kitos stambesnės gyvenvietės – Angra (Terseira), Horta (Fajalas).

Salyno geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Azorų salos iš palydovo 2003 m. gegužės mėn.

Devynios salos išsidėsčiusios trimis grupėmis 650 km ilgiu:

Vakarų grupė:
- Florešas (Flores)
- Korvus (Corvo);
Centrinė grupė:
- Fajalas (Faial),
- Grasioza (Graciosa),
- Pikas (Pico),
- San Žoržis (São Jorge),
- Terseira (Terceira);
Rytinė grupė:
- San Migelis (São Miguel)
- Santa Marija (Santa Maria).

Salynui taip pat priklauso gausybė negyvenamų salelių.

Salų paviršius kalnuotas, išraižytas gilių griovų. Pakrantės uolėtos. Salų kilmė vulkaninė, užgesusių ugnikalnių krateriuose tyvuliuoja ežerai. Salose jaučiamas seisminis aktyvumas.

Klimatas švelnus ir šiltas (vidutinė temperatūra žiemą 18-19 °C, vasarą 24-25 °C). Atmosferos kritulių požiūriu klimatas panašus į Viduržemio jūros klimatą, nes vasaros visada sausos. Kalnuose iškrinta sniego, žemesnėse vietose šalnų nebūna.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salas pirmieji atrado finikiečiai, vėliau jas lankė normanai ir arabai, tačiau ilgainiui jos buvo užmirštos.

1431 m. iš naujo atrado portugalai. Gyventojų čia jie nerado ir patys kolonizavo salas. Čia apsigyveno daugiausia Pirėnų pusiasalio gyventojai. Vėliau atvyko ir kolonistų iš kitų Europos dalių – šiaurės Prancūzijos ir Flamandijos.

1580–1640 m. priklausė Ispanijai. Valdant ispanams čia atsikėlė daug maurų iš Ispanijos, kurie prisidėjo prie ekonominio salų pakilimo. 1640 m. grįžo Portugalijos valdžion. Nuo 1831 m. Portugalijos užjūrio teritorija. 1931 04 04–1931 05 02 Madeiros karinės chuntos kontrolė (vadinama Atlantidos Respublika). Po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė amerikiečių oro ir jūrų pajėgų bazės. Nuo 1976 m. saloms suteikta dalinė autonomija, kuri 1979 m. buvo praplėsta.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salų ekonomika didžiaja dalimi remiasi turizmu, taip pat žemės ūkiu (vynuogių, citrusinių vaisių, kukurūzų, kviečių, cukrašvendrių auginimas, gyvulininkystė) ir žvejyba. Anksčiau taip pat verstasi banginių medžiokle.

Santa Marija, San Migelio ir Terseiros salose yra tarptautiniai oro uostai, kuriuos aptarnauja vietinė aviakompanija SATA. Tarp rytinės ir centrinės dalies salų yra vandens susisiekimas.