Durnaropė
Datura | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji durnaropė (Datura stramonium) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Durnaropė (lot. Datura, vok. Stechäpfel) – notreliažiedžių (Lamiidae) poklasio bulvinių (Solanaceae) šeimos žolinių augalų gentis. Genties pavadinimas Datura kilęs per portugalų kalbą iš kokios nors indų kalbos (plg. hindi dhatūra). Pavadinimas žinomas jau sanskrite dhattūra.
Vienmetis 30-120 cm aukščio vaistinis augalas; nemalonaus kvapo, nuodingas. Stiebas stačias, tuščiaviduris, viršūnėje dažniausiai šakotas. Šakų vidinė pusė, lapkočiai ir lapo gyslos apaugusios retais trumpais plaukeliais. Lapai kotuoti, kiaušiniški, stambiai dantyti. Žiedai balti, stambūs, 8-10 cm ilgio. Vaisius-dygliuota dėžutė. Žydi VII-X mėn.
Lietuvoje apyretė (dažnesnė pietrytinėje dalyje); auga daržuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Lietuvoje savaime auga paprastoji durnaropė (Datura stramonium). Gentyje yra 12-15 rūšių:
- Ąžuolalapė durnaropė (Datura quercifolia)
- Ilgadyglė durnaropė (Datura ferox)
- Indėninė durnaropė (Datura inoxia)
- Miltuotoji durnaropė (Datura leichhardtii)
- Stambiažiedė durnaropė (Datura metel)
- Švelnioji durnaropė (Datura wrightii)
- Paprastoji durnaropė (Datura stramonium)
ir kt.
Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]
Genties rūšys savaime augo Amerikoje ir Azijoje. Kai kurių, dabar kosmopolitinių rūšių, ypač paprastoji durnaropė (Datura stramonium), kilmė nėra aiški.
Anksčiau genčiai Datura buvo priskiriami iš pietų Amerikos kilę augalai, kurie dabar priskirti brugmansijos (Brugmansia) genčiai. Jie dažnai neskiriami nuo durnaropės ir taip pat vadinami.
Savybės, taikomoji reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]
DĖMESIO. Genties augalai labai nuodingi, visose dalyse turintys alkaloidų. Pagrindinis ir svarbiausias randamas alkaloidas – skopolaminas. Dėl narkotinio poveikio vartojami ritualuose. Poveikis labai pavojingas ir sunkiai valdomas.
Jie taip pat yra vaistiniai augalai. Vaistinei žaliavai skinami žydinčio augalo lapai (kartais renkamos ir prinokusios sėklos). Renkantysis turi dėvėti pirštines, saugotis, kad augalo sulčių nepatektų į akis, burną. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje iki 50ºC temperatūroje. Žaliava tinka vartoti 2 m. Durnaropių lapų dedama į priešastminius vaistažolių mišinius astmatiną ir astmatolį.
Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]
- Medicinos enciklopedija 1; A.Baubinienė, A.Dembinskas, V.Grabauskas, V.Gurauskas, P.Kaltenis, A.Mickis, B.Padegimas, S.Pavilionis, A.Praškevičius, A.Raugalė, E.Razgauskas, J.Tamulaitienė, A.Venckauskas, A.Žiugžda; 1991 m.