Tunisia

Útá Wikipedia.
Kokɛndɛ na: bolúki, boluki
Republíki ya Tunisia
الجمهورية التونسية
Al-Jumhūriyyah at-Tūnisiyya
Bɛndɛ́lɛ ya Republíki ya Tunisia Bilembo-nkita ya Republíki ya Tunisia
Mokáno mwa ekólo :
"Ordre, Liberté, Justice"
(Lifalansé)
Loyémbo-lokúmu :
Humata Al Hima
Esíká ya Republíki ya Tunisia
Mbóka-mokonzi Tunis
Engumba monɛ́nɛ koleka {{{engumba_monɛ́nɛ}}}
Nkótá ya letá Liarabi
Nkótá ya ekólo {{{nkótá_ya_ekólo}}}
dipanda
dipanda na Falansia

20, Sánzá ya mísáto, 1956
Etando
 • Nyɛ̂
 • Mái (%)
 
163,610 km² (ya 92)
3.3
Mito

 • 2005 ndakisa-mitúya
 • 1994 botángi
 • Bato na etando

 
10 102 000 (78)
8,785,711
62/km² (133)
BOTIBO (BOZIBI)
 • Nyɛ̂
 • moto na moto
2003 ndakisa-mitúya
35,798 (ya 7)
ya 189 (ya 189)
Mosɔlɔ Dinar ya Tunisia (TND)
Ngonga
 • Summer (DST)
UTC (UTC+1 na +2)
- (UTC-)
Internet TLD .TN
Calling code +216
{{{footnotes}}}


Tunisia

Tunisia ezalí esé ya likoló ya Afríka.

Bato[kokoma | kobɔngisa mosólo]

Nkótá ya ekólo bazali bakiarabu, baberbere mpé batouareg. Nkótá ya letá ezali lifalansé. Dipanda ya Falansia na 20, Sanza ya Misato, 1956. Na Tunisia balobámí nkótá iyíké, liarabu mpé lifalansé.

Relijion káka ya Tunisia izalí islamu 99,2 %, boklísto 0,6 %, mpé boyúda 0,2 %.

Politíki[kokoma | kobɔngisa mosólo]

Mokonzi wa ekólo ezali Zine El abidin Ben Ali. Mokambi-Ekólo ya Republíki ya Tunisia bandá 20 sanza ya misato 1956 tíí 7 novembere 1987 ezalákí Habib Bourguiba. Nkómbó ya politíki ya Republíki ya Tunisia ezalí Destour socialiste demokratiki.

Mambí ma mabelé[kokoma | kobɔngisa mosólo]

Tunisia ezalí o Límbe mpé nsé ya Aljeria mpé Libiya. Tunis ezalí mbóka-mokonzi ya Republíki ya Tunisia.

Nkómbó ya sika ville ya tunisia. Tunis ezalí mbóka-mokonzi na bato 2 000 000.

Mosɔlɔ ya Tunisia ezalí Dinar ya Tunisia.

Engumba ya Tunisia[kokoma | kobɔngisa mosólo]



Wiki letter w.svg Óyo ezalí ndámbo. Okokaka kosálisa mpé kobalusa.


Bisé ya Afríka

Bisé ya Afríka ya Méditeranéa : Aljeria · Ejipte 1 · Libîya · Marɔkɛ 3 · Tunisia

Bisé ya Afríka ya Wɛ́sita : Bénin · Burkina Faso · Cap-Vert 2 · Kotdivuar · Gambie · Ghana · Gine · Gine-Bisau · Liberia · Mali · Moritani · Nizer · Nizeria · Senegale · Sierra Leone · Togo

Bisé ya Afríka ya Katikati : Kamerun · Santrafríka · Kongó-Brazzaville · Kongó-Kinsásá · Gabɔ́ · Gine-Ekwatorial · Santu Tome mpé Príncipe · Tshadi

Bisé ya Afríka ya Ɛ́sita : Burundi · Djibuti · Elitré · Etiopi · Kénya · Uganda · Rwanda · Seyshel 2 · Somalia · Sudani · Tanzania

Bisé ya Afríka ya Sidi : Sidafríka · Angola · Botswana · Komori 2 · Lesoto · Madagasikari 2 · Malawi · Morisi 2 · Mozambíki · Namibia · Swaziland · Zambia · Zimbabwe

Bisé mosusu : Sahara ya Limbɛ 4 · Somaliland

1 ezalí kaká eténi ya Afríka ndámbo    2 ekólo óyo ekútání o káti ya mái-mozindó    3 ezalí eténi ya Lisangá ya Afríka te    4 endimámí na bikólo niɔ̌nsɔ ya molɔngɔ́ tɛ́, kasi ezalí eténi ya Lisangá ya Afríka