Himalajai
| Himalajai |
|
|---|---|
 |
|
| Žemynas | Azija |
| Šalys |  Kinija  Indija
|
| Aukščiausias taškas | 8848 m (Džomolungma) |
| Koordinatės | 27°59′17″N 86°55′31″E / 27.98806°N 86.92528°EKoordinatės: 27°59′17″N 86°55′31″E / 27.98806°N 86.92528°E |
Himalajai (skr. हिमालय = Himālaya) – kalnų grandinė Azijoje, skirianti Indijos subkontinetą nuo Tibeto plynaukštės.
Himalajų kalnų sistema yra aukščiausia Žemėje su 14 aukščiausių viršukalnių pasaulyje, įskaitant ir Everesto (Džomolungmos) kalną. Čia iškilę virš trisdešimties viršukalnių, siekiančių 7 620 m, tuo tarpu aukščiausia viršukalnė už Azijos žemyno ribų – Akonkagva – siekia tik 6 959 m. sanskrito kalba „Himalajai“ reiškia „sniego buveinė“ (iš žodžių hima „sniegas“ ir alaya „buveinė“).
Himalajai išsiplėtę per penkias valstybes – Pakistaną, Indiją, Kiniją, Butaną ir Nepalą. Himalajuose prasideda kelios milžiniškos upės – Indas, Gangas, Bramaputra, Jangdzė, Ajejarvadis (Iravadis). Himalajų upių baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln. žmonių, įskaitant ir Bangladešą.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Himalajų kalnų regionas, kurią sudaro trys lygiagrečios virtinės, driekiasi apie 2400 km, nuo Nanga Parbat vakaruose iki Namče Barva rytuose. Jam priklauso Indijos valstijos Džamu ir Kašmyras, Himačal Pradešas, Utarakhandas, Sikimas ir Arunačal Pradešas, taip pat Nepalas, Butanas. Pietinė Istorinio Tibeto dalis taip pat driekiasi šalia Himalajų.
Regiono plotis svyruoja nuo 250 iki 300 km. Jį sudaro kelios lygiagrečiai einančios gamtinės juostos (vardinamos iš pietų į šiaurę):
- Terajai – tropinės pelkingos žemumos, esančios kalnų papėdėje. Jų gamtinė juosta tęsiasi nuo Jamunos vakaruose iki Bramaputros rytuose.
- Bhabharas – pereinamoji akmeninga miškais apaugusi zona.
- Sivaliko kalnagūbris – jauniausia iš trijų virtinių, vadinamoji Sub-Himalajine virtinė, iškilusi apie 1200 m. Ji sudaryta iš kylančių Himalajų erozinės medžiagos. Šioje gamtinėje zonoje įsiterpę dideli tropiniai slėniai, vadinami vidiniais terajais.
- Žemieji Himalajai (arba Mahabharatos kalnagūbris) – virtinė, iškilusi 2000–5000 m. Čia driekiasi Indijai priklausantys Šimla, Nainital ir Dardžilingo kalnai. Driekiasi nuo Indo upės vakaruose iki Bramaputros rytuose. Prieš Bramaputrą susilieja su Aukštaisiais Himalajais. Šios grandinės zonoje ir į šiaurę nuo jos yra tinkamos sąlygos žemdirbystei, todėl regionas gana tankiai gyvenamas.
- Aukštieji Himalajai – labiausiai į šiaurę nutolusi virtinė yra vadinama Aukštaisiais Himalajais, ji yra viena iš seniausių ir iškyla daugiau nei 6000 m; jai priklauso aukščiausios pasaulio viršukalnės, išskyrus antrąjį pagal aukštį planetos kalną K2, kuris priklauso Karakorumo kalnynui.
- Trans-Himalajai – gamtinė zona, kuri pereina į Tibeto plynaukštę.
Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Himalajų regionas yra nužymėtas šimtais ežerų. Dauguma jų virš jūros lygio iškilę daugiau nei 5 000 m. Didžiausias ežeras – Pangong t’so – driekiasi tarp Indijos ir Tibeto sienos. Jis pakilęs virš jūros lygio apie 4 600 m, yra 8 km pločio ir beveik 134 km ilgio. Aukščiausiai esantis ežeras yra Gurudogmar šiauriniame Sikime (5 370 m).
Įtaka klimatui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Himalajai turi nepaprastą įtaką Indijos subkontinento ir Tibeto plynaukštės klimatui. Jie apsaugo nuo šaltų, sausų arktinių vėjų, pučiančių į subkontinento pietus, todėl temperatūra Pietų Azijoje yra aukštesnė negu atitinkamose kitų žemynų platumose. Himalajai taip pat suformuoja barjerą musoniniams vėjams, kurie, negalėdami plūsti į šiaurę, atneša daug drėgmės Terai regionui. Manoma, kad Himalajai daro didelį poveikį Centrinės Azijos Taklamakano ir Gobio dykumoms.
Kalnų grandinės taip pat sulaiko vakarų vėjus iš Irano, kurie žiemą atneša sniegą Kašmyrui, liūtis Pundžabui ir šiaurinei Indijai. Tačiau dalis šaltų šiaurės vėjų pasiekia Bramaputros slėnį, atvėsindami orą Šiaurės Rytų Indijoje ir Bangladeše.
Religija ir mitologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Keletas vietų Himalajuose turi sakralinės reikšmės reikšmės induizmo ir budizmo išpažinėjams. Induizme Himalajai buvo personifikuojami kaip dievas Himavat, Šyvos žmonos Parvati tėvas.
- Haridwar – vieta, kur upė Gangas įteka į lygumą.
- Badrinath – šventykla, pašvęsta Višnu.
- Kedarnath – vieta, kur įsikūrė viena iš 12 Jyothirlinga.
- Deoprayag, vieta, kur susiliejusios Alaknanda ir Bhagirathi suformuoja Gangą.
- Rishikesh – Lakshmana šventykla.
- Kalnas Kailash – 6 718 m aukščio viršukalnė, kuri laikoma induistų dievo Šyvos buveine ir taip pat didžiai gerbiama budistų. Ežeras Manasarowar driekiasi ties Kailash papėde; iš jo ištekaBrahmaputra.
- Keletas Tibeto budistų sklypų yra išsidėstę Himalajuose, įskaitant ir Dalai Lamos rezidenciją.
- Šambala yra mistinis miestas, minimas daugelyje legendų. Vienos legendos laiko Šambalą realiu miestu, kur saugomos slaptos budistų doktrinos, kitos legendos teigia, kad miestas fiziškai neegzistuoja ir gali būti pasiekiamas tik minčių karalystėje.
Himalajai literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Shangri-La yra utopinė vieta, esanti kažkur Himalajuose. Ji aprašyta britų rašytojo Džeimso Hiltono romane „Dingęs horizontas“ (1933).
- Holivudo filmas Vertikali riba (2000) yra nufilmuotas Himalajuose, K2 viršukalnėje.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Himalajų geologija (anglų kalba)
- Himalajų gimimas (anglų kalba)
- Informacija apie Himalajus (anglų kalba)
